Aš laisvas paukštis, kurį riboja tik realybė ir meilė tėvam.

Šianakt sapnavau kad visai praradau protą...

   Jei jauna mergina sapnuoja išprotėjimą, tai reiškia, kad savo santuoka ji nusivils. 

(teks gyvent su katėm :))))

Išsiskyriau su Kevinu, reliai neišsiskyriau, mes niekad ištiesų ir nedraugavom, tiesiog jis nebe mano ir aš ne jo. Antras savaitgalis be manes ir kiekvieną savaitgalį vis nauja mergaitė :) Mačiau jį ceche šeštadienį, nesuvokiu kas jame mane traukia, tas maroziškas stiliukas ir elgesys aš to gi tiap nepernešu, bet vis tiek naiviai žvilgtelėdavau gal netyčia jis žiūri kaip aš šoku... Net šlykštėdamasi juo visą naktį man kilo kažkokia debiliška viltis. Dalbajobė? Dalbajobė.

Ketvirtadienį buvau Malibu klube (:D) nusprendėm su Eva netradiciškai ašvest kalėdas... Ir ką jūs galvojat, turėjau gerą laiką! Buvau su Eva, Syma ir Artūru ir dar kažkokiu Symutes draugu. Visi prigėrėm žopu ir tūsinom pagal rusiška popsuha, ded maroz ded maroz :D kol neįvyko nesamonė kurios nepasakosiu jau zjbl šita istorija, kas buvo tas buvo, man nieko blogo neatsitiko, tai mano dienoraštyje gali ir nešviesti. Ryte atsidūriau pas Eva ir visą dieną ruošiausi išvaryt, atvarė du draugeliai ir nusprendžiau kad tyngiu ir šalta ir nėr tolko man į tuos namus varyt. Nepasigailėjau.
Man taip trūko to stipraus vyriško suimimo, taip truko pačio sexo bučinių ir žodžių kad manęs trokšta dabar ir čia. Buvo gražus vaizdelis, dvi porelės lovoj viena kalba mielus žodelius, komplimentus, džiaugias vienas kitu, o kita: sexas zjbs, jo sexas tikrai zjbs davai dar :D Gera buvo, vėl išpisau kažkokį dalbajobą, bet jis buvo pirmas po Kevino kurio norėjau fiziškai ir išties tik fiziškai, ta ir gavau. Man patiko toks nuotykis ir kažkodėl net nesijaučiu bitchy dėl to, lyg taip ir turėjo būt. Bet žinau, pažystu save, kad ilgai man neužteks tiesiog to sexo, man reikia kad į mane žiūrėtų vyras ir trokštu visa esybę manęs, mano sielos, ne tik kūno.

Nors vakar visą dieną miegojau ir tik naktį pagameinau šiandien jaučiuos visiškai tokia pati išskalbta kažkokia athodna, neapaaiškinamai liūdna. Ko man liūdėti? Ai širdute spaudžia.. gal. Tikriausiai dėl to ir norėjau Kevino, nes man reikia kad ta širdis kažkam priklausytų, aš ja nesusitvarkau, neatlaikau.

Noriu rizikos, daug rizikos.
Noriu gyvent su nesibaigiančiu adrenalinu, nenoriu paprasto ramaus pastovaus gyvenimo, noriu dabar apvogti kažką labai turtingo ir pasileisti į kelia, kažkur toli, ir nesustot keliaut kol nebeužteks jėgų bėgiot ir tada apsistot kur mažam kaimelyje prie kalnų ir lošt game'us visą senatvę. Bet negaliu taip pasielgt, nenoriu nuvilt tėvų. Todėl renkuosi visiškai random posukius gyvenime, kad nenumanyčiau kas nutiks paskui, dėl to ir sakau kad gyvenu pagal vėjo kryptį. Durniausi poelgiai liko kaip geriausi nuotykiai. Patinka man būt išprotėjusiai, taip labai įdomu :)

Aš kaip visada buvau ir būsiu pamesta siela. Siela kuri tapo nebereikalinga, kurios neprižiūrėjo ir ji tiesiog pasimetė. Šita siela buvo radęs Titas ir Kevinas, tačiau ir jie ją pametė. 

Mano gyvenimas priklauso nuo vėjo krypties, nuo planetų išsidėstymo, nuo mano šizofreninių minčių.

Gal dėl to mano siela neturi vertės? Gal dėl to ją pameta? Bet man reikia gyventi įdomiai. Aš nenoriu tobulos mylinčio šeimos, nenoriu pilies ir princo kuris pildytu mano visus norus... aš noriu kosmoso, netvarkos, nesuvaržomos aistros, kažko naujo kiekvieną dieną ir pilnai atsiduodi žmogui kuris tai vertins. Aš dėl žmogaus kuris randa mano sielą galiu padaryt viską, jis tampa tass gyvenimo pagrindas, jei žmogus laimingas man gera jei ne aš privalau padaryti kad jis būtų laimingas.. galbūt per daug dėmesio? gal dėl to pradeda vengt kol neišnyksta kažkur, o aš tik lieku stovėt žiūrėt į nieką kur kažkas išsineša dalį manęs, dali mano sielos..
Negi aš taip blaškysiuos kol iš manęs nieko neliks?
Kada mane pradės vertint žmones kuriuos myliu? Atrodo mane vertina tol kol neatiduodu jiem savo širdies? Kuo ji tokia negera kad žmogus iškart jos šalinasi?
Pasiilgau Kevino žvilgsnio.. to žvilgsnio kurį jis turėjo prieš maždaug mėnesį. tų akių pilnų paslapties ir vilčių. Dabar jose matau tik išgasti ir pitakus. Liūdna.
Vakar užsimaniau išpist vieną žmogų, ne Kevina ir vyriškos lyties, vadinas gerai, vadinas mano jausmai slobsta. Aišku buvo įtakos ir chemijos, bet vien jau tas aspektas kad fiziškai noriu kito asmes įrodo kad nebemyliu aš jo. Nes kai myliu noriu tik vieno. Gaila kad nenorėčiau su tuo žmogum draugaut, bet išpist tai žiauriai noriu...
Dabar žiauriai susirgau. Sėdžiu su tokia temperatūra kad net gliūčina kartais ir balso nebėra. savaitgali pasivaikščiojau gerai nuo posho iki cecho su pedkelnėm plonom ir vans'ais, nes užpiso negyvai tas žmonių paprastumas ir visokios muštynes klubuose tai 3mergos nusprendėm eit į savo narkomanų skylę, kur vyko techno vikingų private party. Pagaliau savo atmosferoi ir tarp teigiamų ir fainų žmonių kurie nežiūri į tave kaip į perkama objektą, prekę... Gaila kad tiek mažai yra kosminių žmonių, gaila kad daugelis tam kosmose pasimetę.
Kas mane šizofrenike suprastų, kai aš pati savęs nesupratu..
Laume aš, laumė kuria miaukia.

Paliksiu Kevina, jei labai norės, jis grįš.

Ir ištiesu

myliu savo gyvenimą. 

Nėra jis ten kažkoks spindintis ir tobulas, Bet jis begalo įdomus, taip gera gyvent įdomų gyvenimą.

Dabar labai gera man, tik labai skaudą širdį, man reik susirast ką nors naujo, surast įdomu žmogų prie kurio būtų gera prisiliest, apkabint ir nepaleist. Nes Kevinas,, nebekosminis jis kosmose dabar, nežinau gal reikėtų jam pradėt pist protą... bet aš nemoku pizdėlit. įpač žmogui kuriam nenoriu aiškint kaip gyvent nes žinau kad tai nepadės ;// Bet žinau, kad pilna nesijausiu be jo. Arba be to kažko kito kuris būtų mano kosmosas, pasiilgau kosmoso....

Nežinau, ar tai, ką jaučiu Kevinui yra meilė.. Taip manau ( tokį jausmą esu jautus tik Titui ir Povilui) tikiuos ne, tikiuos kad tiesiog gera būt kartu, reik kiek pajėgiu stengtis nepririšti ir neįsisvajoti...
Žinau kad jis manęs nemyli, o tai ir yra skaudžiausia. Man reikia kad mane mylėtų, kitaip tapu kažkokia psichinė. Bijau kad prarasiu žmogų, bijau kad ras ką nors geresnio... jaučius nefaina, nereikalinga ir tada viskas griūna. Nenoriu nk tik gameint ir laukt jo SMS.. o dabar puikus laikas jaustis kaip sūdui - 12kl, paskutiniai metai. Egzaminai.

O man tik reikia kad mane mylėtų.
Tik tiek ir tada galiu kad ir į everestą užkopt.
Myliu Keviną, tikiuos kad greit jis mane pamils, arba mano meilė aprims.. kitaip išprotėsiu.

Negaliu užmigt visas kūnas ir mintys trokšta Kevino. Jo dėmesio ir prisilietimų.. plėšo širdį šonus reik jo kaip deguonies - dabar....

Ir kodėl aš taip greit nusibostu? Kodėl pradžioj manęs reik kaip oro o veliau ai nu jei yra gerai jei nėra px? Kaip suprast? Turiu kažkoį galiojimo laiką? Gal man rimtai lemta neužsibūt su niekuo, nes vos palieku savo širdute kažkur ji tampa nebeįdomi, o mintys ten kažkur ir lieka bet fiziškai ten kažkur tampu nebereikalinga.

Skauda man širdį ir dėl to kad jaučiuos nemylima ir dėl to nes aš ją jaučiu supisau su ta chemija...

Nežinau. Aš pasimetus.. noriu tik vieno ir vėl. Kodėl žmonės taip stipriai mane veikia? Kodėl esu tokia silpna šitoje srityje ir leidžiu meilei pavogt visas visas mintis galvoje..
Ir dar blet frukta susiradau... perdaug palevos būtų jei betką pasakočiau apie jį.. užteks vien to kad ne kosminis jau db jis..  dabar jis pats kosmose.
Sėdžiu rajono kofe žiūriu į baltą siena ir svajoju būt su juo užtektu vos būt kartu vos šiltai apkabint.. neeinu į pirmas dvi pam nes savaitgali belekaip atsitūsinau ir vakar grįžus iš afterio kažkur 8/9h vakaro tiesiog atsijungiau ir nk nepasimokiau.. toliau renku fizikos skolas. Mldc mažute. Žiūrėk toliau į baltą siena ir svajok apie savo narkomaną..

Meilė yra pats hujaviausias dalykas visatoje.

Aš esu per jautri kad atlaikyt jos nesamones.

Naujienos:

Žali plaukai ir naujas vyriškos lyties atstovas galvoje.

Toliau rave'inu, toliau bandau mokytis, toliau bandau sugyvent su tėvu, toliau svajoju paglostyti vienaragį ir paplaukioti kosmose. Toliau darau nesamones dėl kurių gali pasodint į kaleima, toliau gadinu savo sveikatą, toliau žaloju savo smegenis ir per daug gilinuos į nesamones. O ką? Užtat toks įdomus gyvenimas!
Vėl susiradau žmogu kuris ramybės galvoj neduoda, vėl yra priežastis kas minute žvilgtėlt į telefona.. Nemėgstu to, nenoriu mylėt nieko noriu tiesiog mėgautis gyvenimu, o meile man neša tik skausmą.. Bet negaliu gyvent be mylimuko.. Ačiū Dievui bent Titas blanksta, pagaliau pagalvojus apie jį šidies nebado 1000 adatų, net šeštadienį badtripe man prisiminimai apie jį negražino į realybė, o būtent naujo širdutes užkariautojo vardas skambėjo galvoje ir čiuhino iš lėvo gliuko.. Nežinau ar noriu susibėgt su kažkuo, žinau kad tarp mūsų daugiau nei družokai, bet nenoriu kad mano galvoje būtų tiek minčių apie kažką, užknisa.
Noriu toliau būt išsiblaškius ir eit tėn kur vėjas veda, toliau elgtis taip kaip yra gera tuo momentu ir negalvot apie pasekmes, toliau gyvent taip lyg paskutinę dieną, negalvot apie namą, šeimą, medį, šunį..

Pradėjau mokytis.. pagaliau :DD Buvau šian per langą pas fizikos mokytoja, sprendėm kartu praeitų metų egzą.. blem sunku. Bus ką veikt mama sakė gali finansuot man fizikos korepetitore, reiks pasistengt kad viską kąs išgaravo su laipsniais iš galvos susidėt atgal į smegenėles :D

Atostogos buvo nesveikoooos <3 šiaip galėjau mažiau gert, bet ok atsigėriau vėl nebegersiu ramiai sau bongeli apsikabinus sedėsiu kol kiti čerkutes kels. Kas vyko? nu papasakosiu ką atsimenu nuo pentkadienio. 5tdn po šulės pas Mante ten išgėrėm.. ok prisigėrėm, turėjau varyt į tūsą Šiauliuose bet nenorėjau palikt Mantes vienos, o mašinoj tik viena vieta tebuvo tai užsigruzinau girta š malt pradėjau, kai biški prasičiuhinom nuvarėm į cechą, nu kas ceche vyksta jaučiu pasakot nereik, paraveinau neblogai nuvarėm paryčiais namo iš šeštadienio ryta, nežinau kaip, bet jaučiausi puikiai. 6tadienis, atsibudom su mante nulėkėm picos į čiliaką veliau pas Valentiną į afterį.. tą dieną turėjau varyt į Kablį bet taip užsitūsinom ten chatoj kad visą parą net neiškišau nosies iš Valentino namų, seniai tokiam "ploote" buvau, gėriau su 3 Valentinais ir visi trys buvo "grand helloween" litexpo organizatoriai :D Sekmadienio neatsimenu.. būna. Pirmadienį man atrodo buvau pas Kevina.. vėl gėriau ir šiaip fainai pasėdėjom. Antradienis palydėjus Kevina atsižymėt nuslinkau pachillint namuose kiek atsimenu susitvarkiau visus reikalus ir skolas. Trečiadienis Rūtelės gimtadienis, išgėriau biškuti, vežiau Gretute namo nešiau iki namučių veliau grįžus dar biški pašokau, veliau pasilikau su Vilma ir Domiu nes jie neturėjo kur varyt (visi išsiskirstė 3/4nakties) o aš namo nenorėjau tai radau mum plotą Justuose, ten nulekėm pasedėjom dar su Stulga ir pamiegojom biškuti 4tadienį iškart po Stulgos susitikau su Gretooou, buvo atvarius iš Anglijos, myliu ta mergą. Nusitempaiu ją į rastadienį, ten parūkėm palošėm stalo fūlė tada Artūras mus su Roq Greta nuvežė pas Keviną, ten naktį pakimarinom paprikolinom ir kita dieną lėkiau pasiruošt helloweenui, pasiruošiau rūbus buvau laumeee, nusidažiau plaukus žaliai sugadinau kažkokia fifutiška suknelę ir atrodžiau realiai kaip iš pelkės išlipus :> Pasiemiau Greta nuvarėm pas Mante ten išgėrėm su bernais ir išvarėm į litexpo GRAND HELLOWEEN ooi smagu buvo... visą naktį ten prašokau ir pragliučinau, ryte pabėgiojau po Vilniu ir apie 12h grįžau pas Mante ten atvarė Kevinas dar pora draugelių atgavau sveikatėlę maždaug, bet taip ir nenuvariau 6tadienį į cartus nes tėvas užsibrėžė pasiimt mane, šiaip gerai. Man reikėjo pamiegot ir atsičiuhint normaliai. Sekmadienio ir vėl neatsimenu :)

Va Greta aš ir Mante. Nors atrodau kaip ančiasnapis fotkė vistiek faina man :))

Nu va taip glaustai išdėščiau ką veikiau kur tryniaus ir kokia stadija mano buvo manau irgi aišku. O dabar lyg ir mokaus. Pirmadienį gavau iš siurblio į galvą tai pabėgau, nakvojau pas Kevina o šiandien ir vakar lošiu wowa su Gabe. Nu dar mokyklą lankau. :D
Bučiukas tau ;*

Noriu gyvent Austalijoje
Noriu gyventi kur šilta, kur šalia jūra, kur visi žmonės nėra išpisti valdžios, kur mokslas tokio aukšto lygio... Kur viskas atrodo taip spalvota, kai čia Lietuvoje taip pilka...

Bet aš myliu Lietuva
Ir dar nepasiruošus stot į Australijos univera. O jau atėjo laikas.
Nepasiruošus turėt paskutinę vasarą tėvynėje. Žinau kad išvažiavus ilgą laiką negrįšiu pasisvečiuot namuose nes tai belekaip toli ir kainuoja baisius pinigus. Nei mano tėvai, nei draugai, nei aš pati būdama studentė negalėčiau  dažniau nei kartą į metus ar porą leist sau paskraidyt...
Gal daryti GAPyear?
Bet ar po metų aš įstosiu? Ar po metų dar pajėgsiu? Ar pajėgsiu palikt savo gimtinę?
Dabar kai esu taip spaudžiama man dar pavyktų prisiverst išvykt. Puikiai žinau kad man ten žymiai geresnės galimybės ir salygos gyvent būtų. Bet aš taip myliu šita skylę..
Patinka man tokie šūdo kupini kampai... Ne man blizgučiai. Jie labai pakeičia žmogų. Pinigai išplauna iš žmogaus žmogiškuma. Nesakau kad visiem, bet tiem kas juos sureikšmina. Man patinka pinigai, bet negyvenu pagrindu jų. Gyvenu pagrindu jausmų. Ir dar gyva ir pakankamai pasiturinti..
Labai vertinu žmoguje paprastumą ir supratinguma. Geri žmonės visada nepamaišys kompanijoje.
Nežinau pasimetus aš.
Nebežinau ko noriu iš savęs ateityje.

Nepaisant to, kad šiendien atsijunginėjau per pamokas ir jaučiausi kaip paskutinis šūdas, vakar tikrai buvo faina diena ir naktelė. Susitikau su Mantile nes jai pagalbos reikėjo pinigus pervest ir galvojom į kokią kavinę nulėkt, bet apuokas pasirodė geresnis variantas, pasėdėjom ten iki vakaro ir nulėkėm pas jos draugą, chillinom per visą naktį tiesiog plepėjom ir žvengėm iš visko. Buvau laiminga.
Man reikia darbo, galėčiau kartu nuomuotis su Mantile tą 2 kambarių butuką ir džiaugtis gyvenimu, nes su savo tėvu aš net telefonu normaliai negaliu pakalbėti. Viskas nervuoja jame.. Gali būti dabar suintensivėjęs nuo miego trūkumo ir dar kai ko, bet žinau kad mum atskirai geriau gyvent ir santykių ir nervų atžvilgiu. Buvau mokykloje nepaisant to kad pramiegojau visą Lietuvių pamoką vieną anglų ir per fizika sėdėjau visiškai nesuprantanti naujos temos su mokslais aš susitvarkau net po tokios nakties. Bet manau pasistengsiu kita kartą būt kantresne ir palaukt savaitgalio tokiem pasisėdėjimams, be anglų skolų ir vieno lietuvių atsiskaitymo aš pasivyjau ką buvau praleidus ir stengiuos mokytis, nepraleist pamokų, šiandien net nevėlavau į pirmą pam nors visą naktį nemiegojau .
Dabar bandau pasiruošti Lietuvių rašiniui, pirmą kartą per visą savo gyvenima ruošiuosi lietuvių kalbos rašiniui.. Išties sunku, kai atmintis tokia šokinėjanti, bet nieko, pasiskaitysiu daugiau apie rašytojus, turiu ir chrestomatija ir vadovėlį ir interneta, tik reik nesiblaškyt ir pasiruošt.
Išsikalbėjau Martąi apie santykius su bernu ir šeimą kokią valandą, pas ją labai panaši situacija pastaruoju metu.. užsigrūzinau nuvariau namo ir užmigau. Susitvarkysiu man tik reik kaip nors negalvot apie tai, ignoruoti aplinką kas galėtų primint apie tą vienišumą ir mokytis. Taip ir darau ir visai gerai sekasi.

Nu va, atėjo tas laikas kai nebegaliu savęs pati patenkint.. Ligone aš man to reikia taip kaip oro, kiek jau praėjo? mėnesis, pusantro? Tuoj vėl padarysiu nesamonę kokią tik tam kad troškulį numalšint. O antros puses rast negaliu nes nenoriu lyst lauk iš namų, vakar išlindau norėjau nulėkt į cechą, bet prakimarinau centre iki 12 nes niekas nenorėjo su manim varyt ten, visi atkrito, butnet tą vakarą kai išlindau iš namų visi užsimane ten pasėdėti, o kai atsirado žmogus su kuo varyt jau buvau supistos nuotaikos ir nieko daugiau nenorėjau kaip miegot.. Kaip man iš tos depresuhos išlyst? Šian turėčiau važinėt su tėvu po sodus pasitvarkyt ir pabūt su šeima, bet aš atsikėliau 2h dienos per prievartą praslankiojau 2 min grįžau į lova perskaičiau "sidro namų taisyklės" (sudetinga knyga angliškai kuria mokytoja anglų davė sakydama kad va būtent aš dar suprasiu ją. pakylau net pati savo akyse) porą puslapių ir supratau kad bbd niekur aš neeisiu šiandien. Atsimazinau nuo tėvo sakydama kad man labai bloga sveikata ir vos jam išėjus pasidriau valgyt, kavos ir egzistuoju. Sėdžiu ant žemės atsirėmus į lovą (net nežinau, man nepatogu buvo ant lovos) ant kelių laptopas prijungtas su HDMI laidu į tėliką kad muzika būtų geros kokybės ir rašau nesamonę apie tai kaip man reikia sexo. Eh. Sapnuoju Titą jau 3 naktį. Kiekvieną ryta atsibundu kaip be dvasios, dar labiau pavargus nei prieš einant miegot ir tuščia. Nebežinau kaip jį išmest iš galvos, reik pasiimt savo paliktą pas jį vazą ir bandyt sau įsitikinti kad jis neegzistuoja. Manau tas faktas kad dar jį pamatysiu kai pasiimt ateisiu mane ir kankina. Labiau ne kankina, o dar suteikia kažkokių vilčių, tikrai nekartą pagaudavau save svajodama kad atėjus pas jį dar pakurčiau kartu pakimarinčiau ir t.t.... Pirmadienį į gyma, norėčiau kad ryt būtu pirmadienis o ne sekmadienis, mokykla gymas namai nd serialas/lolas miegas. Va ramu. o ryt nei į gyma nenueisiu nes mano abonentas tik darbo dienom, mokytis gal šiek tiek prisiversiu o eit kur nors nenoriu visai. Jaučiuosi negraži, silpna ir neįdomi todėl geriau pramalsiu šūda namie toliau sau gadindama nervus su tėvu :))

Viskas ko dabar labiausiai noriu tai gulėti mylimo žmogaus glėbyje ir žiūrėti kokį filmą, tai viskas ko aš trokštu dabar.

Vis dėl to negaliu užgrūst minčių kad nera to žmogaus kuriam priklausyčiau, kuris pagalvotu apie mane prieš miega, kuris norėtų mane visad laikyt glėbyje. Neįpratus aš būt vieniša, turiu daug draugų, bet tai neužpildo tuštumos širdyje. Vis mintyse permetu visus savo draugus ir suprantu kad ffs ką aš darau, aš ieškau meilės... Ir kai man rašo visokie lohai o panele gal susipažinam mane vimdo, bet kai ir rašo geros širdies vaikinai, manęs visiškai netraukia ir tada vėl galvoju su kuo galėčiau būti.. Kas per debiliškos mintys.. Neseniai žiūrėjau video kur rodė kad psycahdelikai gydo visokias depresijas ir fakin pritariau. Kodėl tiek daug rūkiau šia vasara? Nes gera, atsipalaiduoju nelenda tokios durnos mintys kaip dabar.. Mečiau gert, tik progom išgeriu ar ką nestipraus tūse, neberūkau cigarečių, nusipirkau elektroninė kad galėčiau rūkyt namie, man labai patinka dūmai kurie išeina iš jos, žiauriai gražu man dūmai, kažkas magiško, galėčiau žiūrėt į smilstantį smilkala ar kokios cigaretes dūmus ir medituot. Nušokau nuo minties ir smarkiai, Išties gydo, bet kai būnu neparūkius aš per daug galvoju, tikrai per daug galvoju apie viską, apie visas smulkmenas, sunku susitelkti į pagrindinį dalyką, kaip mokslai, gyvenimas, ateitis.. Skaudu man matyti kaip žmones sumaterealėjo, stato iš savęs kažką aukštesnio jei turi daugiau pinigų kišenėje. Gal tu ir esi pasiekęs daugiau finansiškai, bet ar esi jautęs tikrą meilė? ar kada žiūrėjai į žvaigždes su sielai artimu žmogum? ar jauti aplink tave esančia energiją - gamtą? ar dar tu ją matai? ar tau tai tapo tik fonas?.. Nes taip atrodo, jog dabar daugelis galvoja apie daiktus daugiau nei apie jausmus ar artimuosius, apie sexa daugiau nei meilę, apie garbę daugiau nei supratimą, pinigai tapo svarbesni už givybę, ar tai žmogiška? Karai... Jie turėjo pamokyti mus kokia brangi yra žmogaus givybe ir kaip mes dėl savo savanaudiškų norų ją sumenkinom.. tokie skaičiai aukų... Bet tai nepamoke. Žmonės tik daugiau gamina ginklų, vis mažiau sodina medžių. Liūdna tai suvokti ir žinoti kad nieko negali padaryti kad tai sustabdytum nes žmonės nupirkti. 

O gal tai su manim kažkas negerai? Gal mano smegenys sužalotos, kad man taip svarbus yra žmogaus vidus? Manęs nepatenkina tai kad manęs fiziškai nori, aš nenoriu nei vieno fiziškai, nu išties noriu vieno, nes jam jaučiu daugiau nei fizinį potraukį ir tikiuosi kad kuo greičiau atsiras žmogus jo vietoje kuris išties mane mylės... Man reikia būti mylimai.

Man ištiesų gera gyvent.

Aš išties esu laiminga

Darau tikrai darau klaidų, bet kas jų nedaro? nenoriu būt tobula, toks gyvenimas neįdomus. Rutina man visai patinka, bet negaliu gyvent be random poelgių. Mėgstu daryti tai kas draudžiama, eiti prieš sistema. Man patinka nepaklust, dažnai nesamoniu pridarau vien to adrenalino vedama. Bet esu geras žmogus, stengiuosi neskaudint kitų žmonių, nesuku jokių bjaurių varkiu esu sažininga ir atvira. Didžiausia problema kad per daug pasitikiu žmonėm ir jei jie man patinka vadovaujuos širdim ne protu. Tiem žmonėm labai lengva mane išvest iš kelio ar motyvuot kam nors... Nieko neatsitiko, tiesiog pastebėjimas iš šono. Lengvai pasitikiu žmonėm, atrodo jei aš gera su žmogum - jis elgsis taip pat, žinau kad tai netiesa ir bijau kad kas nors manim lengvai pasinaudos. Juo labiau kai smarkiai plečiu draugų ratą ir daugelį su kuriais leidžiu laiką pažystu mažiau nei metus.

Bet aš laiminga.

Bus viskas išvis super, jei pradėsiu mokytis. Labai daug praleidau per ta virusiuką ir labai sunku prisiverst mokytis mėnesio kursą. Tikiu kad pavyks, pasivysiu :) Jau beveik suvokiau kad viskas paskutiniai metai ir kad nebegaliu atideliot tų skolų. Susikaupsiu, va į gyma pradėsiu vėl eit.

Nežinau aš ta šiluma širdyje po šianakt vykusio "back to the roots" tūso lofte ar tiesiog pms'as baigės. Bet gera. O lofte buvo begalo smagu, tas oldscool rave party!  Svaras su Mamane buvo ir po šios nakties aš vėl pajutau tą Svaro dvasią. Man jau skaudėdavo klausytis G&G Sindikato, nes jie buvo visur, visuose koncertuose, festuose visur kur tik koks koncertas ten ir G&G, tos pačios dainos, tos dainos su kuriom užaugau, kurios mane žmogum išauklėjo būt, jas tampė ir tampė kuo dažniau jas girdėdavau tuo silpdavo jų reikšmė. O va lofte, ant oldscoolinio beato, Svaras priminė kas yra G&G ir kas yra rap'as. Aš tiesiog negaliu apsakyt koks jausmas buvo kol koncertavo jis su Mamane. Tai nebuvo tobula, tai buvo sava, tai buvo šilta, sava chebra, tai buvo toks sugrįžimas į vaikystę kai tik pradėjau suprasti kaip svarbu yra dainų žodžiai ir kiek galima pasakyti, kai kurie žmones dar dabar klausosi dainos net negirdėdami, neįsigilindami į žodžius, labai man jų gaila... I šiaip parave'inau belekaaaip gerai, seniai jau taip iš širdies šokau <3 paryčiais į taxą ir pas Severiją į lovą.

Myliu savo gyvenima, su visom klaidom ir pasiekimais.

Myliu save.

Savo Mamą, katę ir dar vieną žmogų kurį pagaliau po truputi pradedu paleist :)

Ugh

Labai daug galvojau eidama namo, realiai sau viską tiesiog išsakiau eidama vidurį gatvės. Taigi bus gana sunku čia viska išdėstyti. Išties gerai gyvenu esu laiminga, bet pagaliau susivokiau:
Esmė tame, kad viskas. Baigėsi mano laisvė, maniau laisvė tai kai baigi mokslus persikraustai nuo tėvų  ir darai ką nori. Ne laisvė yra vaikystė, laisvė yra metai iki 12kl iki tol turi 18 gyvenimo metų pastatyti kas tu esi tiesiog gyvendamas, kai turi tik vieną darbą, lankyti mokyklą ir daryti tai kas tau patinka. Aš dariau tai kas man patinka, bet nieko nedariau normaliai, o dabar? Kas dabar? Aš nežinau kas aš būsiu. Aš biški moku piešt, biški moku dainuot, biški moku šokt, biški moku rašyt, biški moku IT, biški moku karate, biški moku futbolo, biški moku keramikos, biški moku technologijų, biški moku siūt, biški moku dizaino, biški moku verslo, biški moku marketingo, biški visko biški visko dariau tik biški nesu nieko darius daugiau nei 2metus. Neturiu profesijos. Sakau stosiu į VGTU kompiuterių indžinerija... noriu nes įdomi profesija ir gerai moka net likus Lietuvoj, emigruot nenoriu, bet realiai aš nieko beveik nežinau apie ta supista kompiuterių indžinerija, net nemoku programuot, nu padarau programa per pamokas, bet kita pamoka mokinuos iš naujo ir reliai nieko nesuprantu ką padarau. Ką aš apgaudinėju. Tiesiog esu beviltiška. Va 12 kl viskas kas sukas mano galvoje yra sexas ir narkotikai. Čia taip grubiai pasakius. Bet mane dėl bbž kokių priežaščių žiauriai veikia hormonai. Kas žiauriausia kad nenoriu nieko iš to ką pažytu, o ko nepažystu irgi nenoriu, o ko noriu žinau kad negausiu ir negalima man jo gaut nes gavus bus tik dar blogiau. Tai tokia tuščia ir sėdžiu. Paskutinius metus. Kai viskas. Egzai, stojamieji, ateitis.....
Jaučiu darysiu GAP-YEAR. Nes jaučiuos nepribrendus dar studijuot. Žinau veliau bus tik dar sunkiau stot. Bet dabar... norėčiau dabar mest šūle ir miegot iki kitų mokslo metų ir pradėd 12 kl su viasi kita galva, švaria nuo debiliškų minčių ir motivacija susikurt sau ateitį. Bet neturiu tokių galimybių. Man atrodo išsikraustysiu į sodą ir auginsiu kanapiu plantacija kol manęs nesupakuos, o kai paleis iš kaleimo padirbsiu kurva, tapsiu narkomane ir nusižudysiu. Jaučiu čia lengviausias ateities variantas. Bet ar aš tikrai ant tiek beviltiška? Paižadu sau, kad padarysiu viską kad įstočiau į nemokama VGTU vietą, bet pradėsiu Lapkriti. Nes dabar aš tuščia. Tikrai pradėsiu lapkriti domėtis IT ir k, indžinerija. Internete gi beegalė informacijos, tiesiog reik prisėst ir pastudijuot. Išėjau iš darbo nes ten nesamones vyksta, barmenai dirbs už valytojus ir virėjas ir š gaus, neapsimoka man dabar savo jėgų eikvot ant Diones, kai net nesugebu susitvaryt su mokslais, kai šie metai svarbiausi. Reik sugalvot kaip nuslopint mano tuos hormonus nežinau gal vybrika nusipirkt, čj taip ir padarysiu, nereik ieškot berno, man jis tikrai nepadės mokslam, tikrai. Va gausiu alga paskutinę, nuspirksiu moba, pasidarysiu tattoo ir nusipirksiu vybrika. Tobulas listas paskutinei algai. Eh va matai ir susitvarkei viską galvoj rašydama į kažkokį blogą, Bene, kurio tikriausiai nieks neskaito, atvirai pasakius tikiuosi nieks neskaito, nes čia tiek šūdo apie mane... Tiesiog esu protingas žmogus ir to ko negaliu pasakyt net geriausiems draugams rašau internete kur gali belekas matyti. Nu ką, skaitytojau, prieš tavo akis protiškai atsilikusio žmogaus apmastymai, tikiuosi buvo įdomu ir nešvaistei savo brangaus laiko vesdamas akis per šita šūda :))

Vis dar high..

Bet vis dar negaliu patikėti kaip galiu būti tokia silpna, tiek laiko praėjo.. O aš vis dar negaliu paleist.. Stengiausi - nepavyko, nesistengiau - nepavyko, visą vasarą bendravau su belekiek žmonių, nesuprantu kaip manęs neišblaškė. Kaip galiu vis dar svaigt dėl to pačio kurio jau kokį mėnesi nemačiau.. Man per pc nepaleidžia cs'o :< grajiu lola, bet šian kažkokia žopa, čj nes lošiau kol dar belekaip daužė o dabar tiesiog mirus. Tuoj mokykla ane? Nu joo tiek visi apie tai kalba, o aš tik dabar susivokiau kad poryt bus paskutinė mano rugsėjo 1moji :< realiai liūdna, tikrai smagūs tie mokyklos laikai :D

Noriu gyvent su Titu

Noriu pakurt

Noriu kolos

Noriu miegot, todėl saldžių ;*

Žinau gyvenima. Kai viskas belekaip sekasi, kai atrodo kad esi pats laimingiausias pasaulyje, tuomet būtinai turi viskas sugriūti taip kad norėtum labiau mirt nei stovėt ant žemės. Ir aš dabar aš net eidama gatve strikinėju, nes gyvenu gyvenima apie kurį visad svajojau, pagaliau nejaučiu skonio pinigų, jie man nebeturi tiek reikšmės, pagaliau turiu daaaaaaaaaug draugų, daug pažystamu kurie rūpinas, palaiko, nori leist kartu laiką. Gyvenu kiekviena diena kaip iš naujo, taip gera, tiesiog skrendu.

 Ir tada, visai kaip karklėj (buvau karkles festeeee, buvo belekaip faina) protarpiais suprantu kad esu susidomėjus tik vieninteliu, tuo kurio niekad nebeturėsiu, tuo apie kurį man negalima galvot, nes iš visų problemų kurios pastaruoju metu užpuola, tik viena taip skauda. Taip Titas yra mano didžiausia silpnybė. Užsimanau vaikino - gaunu vaikina, užsimanau kito - gaunu kita, bet išties noriu tik vieno, tik supistai vienintelio.. Išties esu labai geras žmogus ir net graudu žiūrėt kaip kai kurie žiūri į mane rimtai, kaip mano kad mano toks artimas bendravimas (ne sexas, tik pora galėjo juo pasidžiaugt po Tito) parodo kad aš into him it kad noriu kažko rimčiau... NE. Man tik būtinas tas dėmesys, tas artumas kad išmest ta Tito trūkuma iš galvos ir aišku aš gi addicted, man būtina kad manęs norėtų... Dabar žiūrėjau Shameless'ą, seriala, žiauriai gera komedija.. Bet tiesiog primine man Titą keleta momentų, priminė kas yra meilė.. Šian buvau susitikus su Pofke, taaaip fainai pakimarinom apuoke, taip smagu kad nei aš nei jis nepasikeitė nors atrodo kad mūsų keliai visai išsiskyrė pasirodo visus 5 ar 6 ar dar daugiau metų mes vis dar esam tikrai draugai, bandžiau į jį pažiūrėt kaip į vaikiną šiandien, nelabai pavyko... Gaila, jis kaip vaikinas tobulas, net kai rodžiau jam snepius savo vasaros ir kuriuose buvo Titas tieisog ramiai prikolinau, nieko nejaučiau skaudaus kaip dabar, tikriausiai dėl alaus, arba aš tuos jausmus net nuo savęs pačios slepiu,,, naaais. Ta daina, stay high. Ji mane persekioja visą vasarą. Ir skaudu nes tie žodžiai taip
žiauriai atitinka mano situacija..tuoj parodysiu:
 "Can't go home alone again
Need someone to numb the pain"
Aš namie beveik nebuvau visą vasarą.. Tiesiog tūsinau su random žmonėm kad mane prablaškytų. Damn mano smegenis išties sužalojo, bandžiau pamiršt, supratau kad net nenoriu to daryt. Ne vien meilės lydima tokį š malu. Ir smegenys nenori jo paleist.
"You're gone and i got to stay high
All the time"
Mano high'us net nebenusikilina kiek aš rūkiau.. aš visiškai blaiva einu gatve ir viskas atrodo kaip pavartojusiai..
 Ne nenenene tikrai ne dėl jo rūkiau ne tam kad pamiršt, man tieisog būna faina, o kai man faina aš nekillinu nei sau nei kitiem high'aus.

Eina jis nx,

(iš mano galvos.)

ŠITA VASARA BUVO TOBULA, APIE TOKIĄ NET NESVAJOJAU :)

Rimtai, jei ne tie grūziukai apie tobula berna kurio niekad neturėsiu viskas tiesiog tobula, su visom nesamonem su visom problemom jos tik suteikia spalvingumo taip tik įdomiau. Buvau Vokietijoj, buvau feste, žiauriai daug ką nuveikiau mieste, praleidau tik vieną rastadienį per 2 mėn ir tik dėl to nes buvau kitoj šalyje tuo metu, o rastadieniai yra mano vieta, junglas, visi chill, visi raveina. Man net visiškai neturgdo kad kas aplink vartoja, čia jau jų pasirinkimas, aš pati to nenoriu ir nedarysiu, nieks neverčia, o aš galiu tik seniem draugam pasakyt kad ėėė tu net nebandai bo supisiu :DDD maroziaks ftw :D. Supratau kad esu belekaip faina, kad esu graži ir blet dar turiu smegenų :)) Svarbiausia turiu charizmos ir supista šizikės žvilgsnį kuriam dar nei vienas neliko abejingas. :D jau vėloką o ryt dirbuu, šiandien grįžau namučio nes blemba reik normaliai išsimiegot :D aaaai dar buvau surengus tūsą savo sodeee, buvo virš 20žmonių tam mano mažam soduke, Maestro net praminė ji Benediktus 2014 :D nu mini festukas kuriam žmones sukviečiau naktį prieš jį, tisiog kviečiau visus pažystamus kuriuos sutikau pakeliui nuo darvo į loftą ir pačiam lofte sutiktus ;D Buvo biškuti problemu su mentais bet bene savo ilgu liežiuviu viska sutvarkė dar paprikolino 1policijos komisiarjate, tik pirmas mane traukia :D tikiuosi jis išliks tuo vieninteliu ir tai buvo paskutinis kartas :DD vau kiek smailu :) niekad čia su smailiukais nerašau bet tiek teigiamu emocijų sukilo kad nesusilaikau. Myliu savo gyvenimą, mama, Mice ir Tita ir tiesiog viskas SUPEEER.

Tobula vasara.

Nezinau kaip paaiskinti kas dabar vyksta mano gyvenime, bet zinau kad esu laiminga, tik kartais, uzeina tokie gruzai kaip dabar, kai suprantu kad man reikia kad mane myletu, man reikia stipraus glebio kad jaisciaus saugi.. Vis dar myliu Tita. Ir vis dar gyvenu viltimis kurios beviltiskesnes uz... Net nerandu palyginimo.. Nenoriu vaikino, man nesiseka su santykiais, jais tik supisineju sau nervus.. Ir net neisivaizduoju koks turetu but jis kad pranoktu Tita.. Per ji tapau nesveikai isranki. Sake rasiu geresni.. Gal kitam gyvenime kai as nebusiu Bene. Bet man ziauriai reikalingas vaikino glebys. Ir nepamirskim kad esu insane del sexo. Tai arba tapsiu kurva arba isprotesiu. Arba vel susibegsiu su Titu.. Taip as apie tai pagalvojau, zinau kad neimanoma, bet tu vilciu niekaip is galvos neismetu.
Kol kas labai idomiai sekasi, gyvenu visiskai random gyvenima, smarkiai prapleciau draugu rata, maziau gameinu, daugiau tusinu. Dirbu dionei dar dirbsiu ir per mokslo metus. Buvau Vokietijoj, nebuvo Juliano tegu bybi ciulpia, tikejaus kad pabusiu su juo savaite ir man atslugs tos viltys del Tito, kad issiblaskysiu.. Deja, jia dirbo. Vakar savo sode surengiau ziaauriai gera tusa! Buvo gal 18 zmoniu ir visis buvo BELEKAIP FAINI. daznai tusinu lofte, kol kas grizau i tevu namus bet jauciu neuztruksiu, man cia nepatinka. Gyvenau sia vasara ten kur pasitaikydavo, jauciu lofte praleidau daugiau naktu nei savo pacios namuose, biski perdedu bet manau supratot
Varysiu i karkleee jeeeee festas! Ir dar prie juros, siais metais ten dar nebuvau... Balta kaip suris, yolo. Bus belekaip faina as jau jauciu! Po karkles darysiu issivalymo pertrauka, neruksiu, negersiu, taip pat jokiu kolu tik vanduo ir kava, valgysiu irgi kuo svariau. Reik susitvatkyt organizma ir smegenis nes jau nebeatsistoju ant koju ant kiek high
Tai daugiau nieko kol kas, net nezinau ka pasakot kai tiek daug ivyko o as tiek mazai atsimenu :DD LABANAKT man i darba ryt.. Myliu as save, ryt gausiu alga pasilepinsiu
Buckis

Pavargau gyvent.
Isikrausciau is namu, gyvenu kur gaunas ir tusinuos. Sunku bemiego dirbt, zinau kad neturetu taip but bet net px ant darbo. Kas vyksta galvoj nesuvokiu, tokia fucked up ir dar visad primetu laiminga, fkin sunku.. Nezinau ko noriu tiesiog gyvenu, atrodo gyvenu gyvenima kurio visad norejau, bet jau pavargau, nusibodo, bet kokio gyvenimo noriu net nezinau.. Nebeturiu litu nezinau uz kokius pinigus varysiu i vokietija.. Cosplayjus jauciu irgi nuplaukia.. Karkle fest net nezinau ka su juo daryt, neatleisiu sau jei nenuvarysiu siemet i joki festa��
Nu ka, sekmes man, bandyt protingai priiminet sprendimus o ne su px poziuriu.

Im so fucked up. I have never been so fucked up. I cant be happy. Net kai situacojos tokioa apie kurias svajojau, net kai atrodo kad viskas tobula as vis tiek pagalvoju apie Tita. Negaliu jo paleist, dar skaudziau tai - atrodo jis mane jau paleido. Gaunu viska ko uzsimanau, gyvenu gyvenima apie kuri visados svajojau. Bet negaliu but laiminga. Nes zinau kad as ne jo ir tikriausiai daugiau nebebusiu. Sedziu db stadike salia namu kaip narkase tamsiam kampelyje rukau. Jauciuos nereikalinga sitoje zemeje nors puikiai zinau kad taip nera. Bet sirdis nori  vienintelio dalyko. Vienintelio zmogaus. Vienintelio is visko pasaulyje. Visko visatoje. Kiek jau laiko praejo o man negereja. Man tik blogeja. O Titas panasu kad susirado nauja sirdies drauge ir jam gerai. Buvo tik vienas vaikinas kuris mane trauke be Tito po to kai pradejau draugaut su juo. Bet praleodus daugiau laiko supratau kad tik Titas mane supistai traukia ir nieko negaliu padaryt, negaliu saves isitikint kad viskas baiges, reik toliau dziaugtis gyvenimu. Nesugebu to padaryti.
Tuscia.

��

Maldavau Tito kad vel butumem kartu. Taip as taip pasielgiau. Taip supostai arveriau sirdi kad negaliu be jo. O jis man saltai keleta kartu pazke kad nieko nebesigaus. Nezmoniskai skauda.. O as vis tiek gyvenu viltimi. Vis dar tikiu kad busim kartu kas is jo puses atrodo nebeimanoma, as vis dar turiu vilciu, vis dar negaliu jo paleisti...

Sutikau mergina.
Pirma kart ja pamaciau dainuojancia salia mano darbo (gavau darba Dione ledainei) tokia grazi ir taip graziai dainavo ir grojo... Labai patiko. Labai labai, tokia faina os pacio pirmo zvilgsnio atrode.. Pasiklausiau ar ko nors nori, atnesiau kavutes, veliau su laiku susibendravom.
Esme tame... Blet zodiziais neapsakoma kaip jauciuos. That lesbian instinct.. Ir ji atsako i mano jausmus.... Tobula pana. Viskas butu tobula, jei ji neisvarytu kita ketvirtadieni studijuot anglijoj.. Kodel panos kurios man nezmogiskai patinka, nesvabu ar kaip mergina ar kaip drauge, turi kazkur toli isvaziuot, dingt is mano gyvenimo ��
Blem.. Del jos ir kartu vaziuociau, visa gyvenima uz nugaros palikciau. Tokia purrrfect. Nu nezinau kaip apibudint, labiau sau tinkancios panos net isivaizduot negaleciau..
Ryt tikriausiai vel susimatysim, ooo kaip noreciau. O tos minkstos lupytes... Nusaukit mane. Man dabar galvoje ji uzima net daugiau vietos nei Titukas.
Oh.

Gyvenimas yra šūdu bliūdas virš tavęs, kuris visad smirda, prie smarves priprast gali, bet ne prie to kad jis karts nuo karto slūkštelį tau ant veido ar širdies. Tai jau yra per daug kad atlaikyt.
Bet meilė man dar nesuvokiama. Tik jaučiu kokia ji stipri Titui ir kaip nesugebu jos nualpšint...
I2014 06 07��

Tie zodziai liko juodrasciu nes nusiraminau it nenbrnorejau ju. Bet issisaugojo juodrastis. Kuris puiki izanga mano siandienos apmastymam.
Dabar net nezinau kas yra tarp musu su Titu. Tik zinau kad ne taip kaip noreciau kad butu, bet as bijau apie tai su juo kalbet. Isties gerai gyvenos pastara savaite kol siandien nesusitikau su juo. Pradzioj kol ejom iki miesto jauciausi lb awkward, lyg buciau ka nors blogo padarius, dar negavus pasisveikinimui buckio nuliudau, parode kad nesusitvarke dar musu santykiai. O as taip norejau ji pabuciuot.. Nenoriu kalbet apie santykius, netureciau ka pasakyt, tik kad noriu but kartu noriu kad butu taip kaip buvo anksciau, noriu but jo. Veliau diena buvo smagu - bendravom kaip geri draugeliai, smagiai paprikolinom, kavos isgerem, pasivaikciojom, atsisveikindama pabuciavau ji i kakla.. nesusilakiau. Noreciau dabar gulet jo glebyje ir ziuret koki games of thrones, girdet jo alsavima jaust sirdies plakima.. Gal skamba kvailai bet man to taip reikia. O guliu isiknibus i meskina nes ziuredama fule smiginejau so ilindau i lova. Ryt i darba. Ai o man dar sexo trukumas ir nieko kito apart tito nenoriu tai bendrauju su ranka. ��baiges atvirumo minuteles einu kaupt jegas rydienai ��

Man reikia merginos. 
Aš noriu būt tas tobulas vaikinas.
Man patinka rūpintis, patinka dovanot dovanėles, kiekvieną dieną daryt VISKĄ kad tik iš jos veido nedingtų šypsena. Daryt smagias staigmenas ir leist laiką kartu. Bėgiojau paskui Ugnes uodegą, dariau viską kad tik ji būtų laimingą, pavargau, nevertino ji mano pastangų kaip tikėjaus, kiek jai jėgū atidaviau.. Matau kaip krenta ji akyse, nebegaliu ir net nebenoriu stengtis ją tempt viršun. Bet kur aš jum rasiu merginą? Kuriai aš patikčiau.. Lietuvoj taip nusistovėjęs tas straight pavizdys, kad net jei esi homosexuolus (turintis smegenų, nekalbu apie paradinius) tyliai sėdi kad nepasirodytum gaidžiu. Galvoju kad galiu panašiai elgtis su Rūta, jai dabar sunkus laikas, sunkiai jai su jos vaikinu.. Sunku man ją guost, nes žinau kad mano santykiai irgi neauksiniai verčia susimąstyt, ko nenoriu daryt, bet nenukrypstant nuo temos, gal man pabandyt padaryt Rūtelę laimingą, ji mėgsta geles, padovanosiu jai gelių be progos, tikrai sukels šypsena, jei Rokas nesugeba to padaryti aš už jį pasirūpinsiu kad gražuoles veide šviestu šypsena, o ne ašaros. Nenorėčiau tikriausiai kad Rūta būtų mano mergina, ji ne tokia, bet aš noriu kad ji kaip draugė būtų laiminga, nenoriu kad verktų ir kankintusi ten nesubrendusio berniuko kurį myli.

Kaip sekas su Titu? Nežinau. Bet aš su juo. Gal kvaila. Bet dabar tikrai žinau kad noriu būt būtent su juo. Dėl to atsipalaiduoju gyvenu toliau, kada tik jis užsimanys būsiu kartu, o taip turiu aš ką veikt, viskas tuo ir pasakyta. Myliu aš jį. 
Tėvas? Kaip visada, bet noriu nuspirkt laptopą. tad dar šia vasarą pakentėsiu.
Stipriai įkvėpt ir judėt toliau, nėra laiko man grūzintis, šypsena mano veide po užvakar kai buvau pas Tita žymiai dažniau spindi veide, gera gyvent, vis dar sunku, bet aš laiminga, turiu viską ko man gyvybiškai reik, o dėl kito galiu ir pakentėt, stipri esu po truputi laiminga esu dažniau nei liūdna, to aš ir siekiu, meu meu meu :)

Nežinau gal kada ir papasakosiu kas vyko pastarosiomis dienomis. Bet ne dabar, dabar kol nepamečiau šių nuotabių planų iš gavos noriu užrašyt čia! Jau 3čia diena kaip galvoju apie gyvenima, ateitį.. kokio jo noriu, nes būtent aš jį kuriu, aš renkuosi žmones su kuriais leist laiką, aš renkuosi kuo užsiimt. Nuo mano pasirinkimų priklauso mano ateitis, nustojau amžinai grūst save į aukos vietą, mažiau zyziu, viskame pastebiu gerają pusę. nuoširdžiai ir dažnai šypsausi! Atsibudau. Pažadino mane Titas. Dabar guliu ir prieš akis matau savo gyvenima, dalimis miglotai, dalimis taip aiškiai kad net nusakyčiau kokia bus mano šukuosena :D
Įsivaizduoju kol kas maždaug dar keletą metų save dirbančią ledainėj, mokykloje ir univereatsakingai besimokančią, žvelgiančią į ateities darbą kaip į gyvenimo tikslą -sėkmingą ir pelningą profesiją. Gyvenančia kartu su mylimu žmogum name, nebūinai dideliam, bet jaukiam, šalia gamtos, kur grynas oras kur žvaigždės matosi naktim, kad su mašiniuku kokį pusvalandį užtruktu iki miesto dalėkt, augint bent vieną katę ir kad grotu muzika, gera muzika, ehh vakarai terasoje su knyga ar laptopu rankose po begalinių žvaigždžiu dangum su suktine tarp pirštų ir mylinčia širdim - taip nuostabu! arba taip gyvenanti viena ir leidžiančia laisvą laiką pas mylimajį. galvoje dar knibžda Titas, įsivaizduoju kaip ateinu pas jį su savo laptopu mes prikolinam, gameinam, būnam šalia :)) gražios mintys kelia šypsena! Išliko ilgesys bet jis nebeskauda. Galvą užgrūdau gyvenimo tikslais ir norais, nebėra noro verkt kad jis paprasčiausiai gameina ar gyme dirba ir neskiria dėmesio man. Šian kalbėjau su Deime, išties man tas Tito retas susitikinėjimas tinka. Man nereik žmogaus per daug, jis mane pradeda erzint, vis dažniau pagaunu save sakančia "fainas žmogus.. tik kai jo neperdaug". Šypsaus pagalvojus apie Tita, nes myliu jį, o meile gražus dalykas :p ir žinau, taip žinau kad mes dar būsim kartu! Nes man reikėjo laiko kad vėl surasčiau save kd pravalyčiau galvą nuo nereikalingų rūpesčiu ir susimastyčiau apie tikrai aktuolius klausimus man dabar tapusiai moterim su pareigomis. Dabar aš pasiruošus būt jo. Dabar aš pakankamai stipri, iškėlus aukštai galvą galėčiau belekokius sunkumus nugalėt! Nes aš gi Bene, aš ta stipri, protinga mergina! Negalima to pamiršti, buvau per daug nužeminus save pačią, atsibudau, dabar jaučiu kiek daug gali žmogus, kiek daug galiu aš!

Titai,
Aš noriu su tavim kalbėti vakarais.. ne tik vakarais ir ne tik kalbėti! Noriu plepėti, nusišnekėti, kartu svajoti, filosofuoti, aptarinėti Ukraninos padetį ar kokia istorini įvikį, domėtis vienas kitu, rūpintis, palaikyti, motyvuoti, padrasinti, apkalbinėti ar girti ką nors, vertinti ir komentuoti beleką mus supantį, kartu įsivaizduoti belekokia nesamone kaip koks bus gyvenimas po 100metų, kas marse gyvena jei ten yra salygos......

Bet aš guliu viena, ant dvieju dideliu pagalviu balkone, įsisukus į vilnonę bet švelnią kaldrytę žiūriu į neapsakomai juodą dangų ir svajoju apie tave.. žinau kad šitos svajones ir liks tokiomis, skaudu svajoti.. laukiu kol parašysi ar atsnepinsi. Dar laukiu. Dar myliu.

(tapačia naktį išsiskyrėm......)

Norėčiau gyvent lovoj.
Man joje reikėtų:
♡Tito
♡maisto
♡vandens ir kavos
♡ pc/laptopo su netu
♡notebooko su tušinuku
♡muzikooos
♡keksiuku*
♡daug pagalvių
♡kad wc nebūtų toli
Perfect chillas būtų po gymo ar darbo į tokia lovą patekt. Oh man užtektu ir Tito vieno, kiekviena naktį mano lovoje.. eh svajokle aš.. naivi svajoklė :< pavargau šian po darbo ir šūlės - einu mirt.

Taip negailima elgtis.. aš žmogus, nesu supistas game'as kurį užseivini ir įsijungi pažaist kada užsimanai.. Kodėl tu dar suteiki man vilčių? Kiekvieną kartą kai pradedu vėl gyvent savo gyvenima, kai sugebu iš galvos išmest visas skaudžias mintis apie tave, ignoruot aplink esančias poras, kai nebeskauda taip smarkiai širdies ir pradedu suvokt kad tuoj atsigausiu, tu pasiūlai susitikt ar atrašai pagaliau į mano pastovų beviltišką dėmesį tau.. tuomet aš įsimyliu tave iš naujo. Tuomet mėgaujuosi kiekviena sekunde tavo dėmesio, vėl paskestu svajonese ir toj auforijoj, bet po viso gėrio tu vėl išeini, ir vėl lieku viena savo lovoj, su savo neišsipildžiusiom svajonėm ir viltim kad vėl greit sulauksiu tavo dėmesio. Vėl skaudančia šindim vengiu kitų porų, nes dažnai nesugebu atlaikyt. Darbe pradžioj buvo begalo sunku matyt poras ateinančias ledų ir kavos, sėdinčias vienas kito glėbyje, besišnekučiuojančius, besidžiaugiančius vienas kitu. O aš nešioju overpriced kavas jiem ir tikiuosi kad nepalūšiu nunešus indus į virtuvę nes nevieną kartą jau toks pavydas ir iki ašarų privede o tada stoviu bare blizgančiom akim ir dirbtine šypsena, bandau būt maloni, faina kad įmestu arbatos tuopat vidui verkiu. man to vieso shiko net nereik, net nenoreciau glamzytis viesoj vietoj, bet vien tas poru zvilgsnis viens i kita suspaudzia sirdi. Kodėl tu tiesiog neišeini visam laikui? Nebesitikiu kad būsi toks koks buvai pirmus mėnesius su manim, nebesitikiu kad bus tokių savaičių per kurias tu manęs nepaleisi. Skauda. Skauda labiau nei kada skaudėjo. Nebesuprantu savo gyvenimo, nematau jo be tavęs, bet žinau kad neturi taip skaudėti.

Jei Povilai dar čia užklydai.. atsiprašau. Atsiprašau kad nesugebėjau tavęs mylėti taip ilgai kaip norėtūsi, esi išties labai fainas ir rūpestingas vaikinas. Labai vertinu viską ką dėl manęs padarei, niekad gyvenime už visą tai atsidekot negalėsiu. Ir jei tave palikdama sukėliau bent truputi skausmo kokį jaučiu dabar su mano dabartine meile, nežinau kaip atsiprašyt.. Aš labai tikiuosi kad būsi su mergina kuri vertins visą tavo rūpesti ir nebus tokia kvaila kaip aš. Atleisk :)))) Išlepinai tu mane..

I'm not really sure what i'm doing with my life right now. 

Ilgai nerašiau, nes pati nesuprantu kas vyksta, todėl nekyla ranka surašinėt savo gyvenimo įvykių. Aš dabar ant to slenkščio kai džiaugiuosi ką turiu, taikstausi, trinu iš smegenų bet kokius trūkumus, bet tuo pačiu nežinau ar taip noriu daryt. Kalbu apskritai, apie šeima, apie vaikiną, apie pačios savęs suvokimą. Nežinau savo galimybių, pastaruoju metu sunku save priverst ką nors veikt produktyvaus, per daug užkišta galva savęs ieškojimo. Nebežinau ką noriu daryti. Seniai planavau sulaukus 18 eit dirbt puse etato kur nors kavinei, persikraustyt pas Gabijos mamą ir nebebūtų laiko svarstyt apie gyvenimo prasmę. Būčiau per daug pavargus kad parintis kad nerašo čiūvas, kai jis tiesiog gameina ar gyme darbuojas, nebus problemų su tėvų nes jo nematysiu dažnai, ir užsidirbčiau pinigų šios vasaros kelionėm. Titas planuoja lėkt į Amsterdama, aš žiaaauriai norėčiau ten nulėkt, dar su juo išvis rojus, bet jo.. sunkiai man šeima financiškai gali padėt, reik bent puse sumos pinigėlių pačiai užsidirbt. Tokiem dalykam taupyt galėčiau. Alga išeitu keksiukam, komunalkėm ir į taupyklę ponui amsterdamui :)) Dar tikriausiai laukia Prancuzija manęs, ir Julianas ten :DD ai kažkaip ramu, kai turiu Titą man nereik kažkokio kieteko dėmesio, turiu jau savo rėmuką ir dar geresnį nei tas vokietukas :) Čia neseniai nakvojau pas Titą ir šiek tiek pamasčiau žiūrėdama į jį miegantį, išties turiu daugiau nei būčiau pagalvojus, gal ir yra geresnių, bet aš tikrai ne tobula, o jis pasirinko mane, pienę rožiū lauke, ir būtent aš guliu jo glėbyje, todėl nereik nervintis dėl kažkokių nesamonių, jis mano, reik tiesiog plaukt pasroviui, užsimerkus, nematyt jokių kliūčių, srovė nuneš aplink jas. Vis tiek sunku išvyt durnas mintis iš galvos bet aš stengiuos, kovoju su jomis. Vis dar nepradėjau mokytis, negaliu vis dar prisiverst atsiskaityt tų fizikos kontrolinių. O tiek mažai liko laiko mokytis, net nepajutau kaip prabėgo šie mokslo metai, nuo 11 mėnesio draugauju su Titu, atrodo tiek nedaug laiko prabėgo, o jau beveik puse metų kartu. Manau geri šitie mokslo metai buvo, nors daug kentėjau, man jie buvo išties geri, tokie chill ir tuo pačiu su labai daug naujos neįkainojamos patirties :>

                 Tegu eina visi nx.
Kaip alkaše pasakiau. Tėvas vėl gert pradėji vėl aš šūdo vietoj... Atkrito nervai neatlaikau nieko, prisigalvoju nesamonių, prirašiau Titui nesamonių, galvoj vien nesamones ir aš kenčiu. Bet tikėjaus kad jis palaikys gal paguos kaip nors nuramins, px jam. Jsn. Jei man dažniau šitie priepuoliai bus (pastaruosius metus aprime buvo) abejoju ar dar ilgai jam patiksiu..
Kam psiches reikalingos?
Sukos alkašės žliumbiančios psiches.
                  Nebenoriu gyvent.

Tobula diena ♡

Siandien buvau pas puske issikalbejom viena kitai, gavau ismaldos is senelio ir issvaisciau visa gera nuotaika grizus namo pabendravus su mylimu tevu.. Sian bvjk visa diena su Titu cattinau, soo happy ♡, ryt susitiksim, aisku mano valia, nesusilaikiau nepasiulius. Pats gal nemoka :)))
Issekino barimasis su tevu ir dar bloga nuo jo keptu makaronu.. taigi susiriesiu i kamuoliuka ir lauksiu rydienos ♥ salduku :*

Man vis dar vaikiskai truksta tu buku sms linkinciu saldziu sapnu kiekviena nakti, ivairiausiu "katyte", "mazute"... man reik kad jis pasiteirautu del mokslu, sveikatos.. nuotaikos... pakviestu i supista pasimatyma ar bent jau pasisedet pas ji. Sake kreips daugiau demesio, na parase po kelis kartus kas antra diena ir tie catai buvo net saltesni uz dungeno parcio bendravimu wowe.. isties esu stipri, nes vis dar laukiu kazko, pati nesuvokiu ko, nes puikiai zinau kad jis nepasikeis o as tik toliau kankinsiuos. :))

O mane taip lengva jam butu pralinksmint, uztektu supisto "labas rytas, kaip miegojai, mieloji?" Bet zinau 100% kad is jo tokio sms ar snepio negausiu. Belieka tik svajot ir griauzt save matant taip fainai bendraujancias poras aplink.. va Rokas susigribo kai Ruta pakalbejo su juo, bijo ja prarast, stengiasi, raso fainus zodzius kviecia susitikt daznai. Graudu kad taip negali buti mano situacijoj. Pavydziu..

Per daug del jo verkiu, bet jausmu niekaip nesutramdau :<

Gimtadieniui noreciau kur nors nuvaryt su Titu veliau varyt pas ji, pakurt pagemint, koki filma gal paziuret ir miegot jo glebi. Stai ko labiausiai noriu gimtadienio proga.
Skauda sirdi, negaliu susikaupt mokslam, tik game'ai mane isblasko. Tai as ir gameinu parom :)))
Labai noriu miegot, tad siandien tik tiek. Posliuku ;*

Pavydziu.. ziuriu instagrame pilna poru, kazkur prie ezero vakaroja ar siaip smagius selfius jaukiai namie daro.. merginos meta fotkes kaip jom naktim skambina ir jos prasiusios "?" Gauna sms: "tiesiog norejau pasakyt kad tave begalo myliu" arba atsivertusios namu darbu sasiuvini randa nupiesta sirdute ir "myliu tave (paneles vardas)" atrodo tokie paprastuciai, gal bukoki, bet atrodo tokie faini dalykai. Taciau as tokio nesugebu susirast. Man kentet patinka, gulet ir vietoj to kad rasyt savo meilei "poslu sapnu" as ziuriu kaip mergos giriasi savo ciuvakais instagrame.. fotkinasi su jais ar juos kur gamtoje.. matos, smagiai laika leidzia. O as buvau misiose, kapinese, pasimeldziau krikscionybes Dievui, kuriuo tikiu kai kalba eina apie mociute. Veliau gryzau namo, nieko neveikiau nuejau miegot, nieks nerase tai pamiegojau iki 7niu vakaro prisedau anime paziurejau su Gabe wowa palosiau, buvau su dviraciu nuvarius iki ikiuko, vyliaus kad bus 1gigo neto kortele po 5lt bet teko pildyt saskaita uz 10 nes jau ir ten tu korteliu nebeliko. Gavau is Tito snepi ryte kazka apie jo game, man ayrodo gavau, atrasius nieko nesulaukiau, o gal ir negavau... veliau pasnepinau jam vakare neislaukus, kai lauke buvau dviracio vaira nufotkinau parasiau "ka tu" bet jis jauciu tlf i rankas nebuvo net paemes. Vel galiu sakyt pavydziu. Pavydziu kad tos mano pazystamos gauna tokio faino demesio. O as bandau sau isitikint kad man uztenka Tito demesio. Nepavyksta. Niekaip. Niekaip negaliu ismest is galvos...
Nu ka, nepadejo pokalbis, as toliau kenciu.. nezinau ka daryt. Liudna.

Vakar nebuvo jokio ikvepimo rasyti ir siaip pavargau. Dabar daug papasakosiu.

Pirma tai kas dabar mane kankina. Niekad viskas negali but gerai, jei kokia problema issisprendzia butinai turi kita man likusius nervus naikint. Tevas sian draugo gimtadienyje buvo ir visai normaliai isgeres grizo.. o as negaliu net jo balso isgerusio klausyt, pykina ir nervas ima, naturaliai taip. Toks noras spjaut jam i veida ir daugiau gyvenime nematyt.. vaidina jis kazkoki gaidi paskui, kaip as cia elgiuos dabar atsikalbineju, varau ji toliau nuo saves, visai pabludau sita siuksle dar kalbet teise turi? Nesamone ka jau kalbet apie tos siuksles norus ir nuomone??laiko jis kazkuo aukstesniu save, oiii gal ir yra gyvenimo patirtim ir architekturos klausymais, bet kitur... kai jis isgeres jo isvis zmogum nelaikau, geriausiu atvieju slyksciu, buku gyvuliu. Nesulaukiu kol pradesiu dirbt. Niekaip nesulaukiu. Darbas - laisve. Atrodo juokinga, bet taip jau mano gyvenime susikloste, turiu darba negyvenu su avigalviu, tai kolkas didziausias mano troskimas, gyvent atskirai nuo tevo.

Labai didelis Tito pliusas kad retai geria jis. Mano draugai gali gert kiek nori, as jais galiu pasirupinti man nebus levai kad jie girti, ne taip kaip su tevu, o mano vaikinas, na as negalvoju apie ateiti, gyvenu siandien ir tik labai netolima planuoju, bet vis tiek asocijuojasi koks jis butu tevas ateiti ir nenoriu tokios ateities kokia gyvena mano mama, neatlaikyciau... kaip bijojau del Pofkes, nes kuo ilgiau su juo draugavau tuo jis labiau panasedavo i mano teva, o nieko blogiau uz ji ir but negali. Nu ok, gali, bet as pati kuriu savo gyvenima ir nenoriu jo panasaus i mano mamos. Noriu ir padarysiu ji toki kad as galeciau ramiai gyvent, nesibaimindama kad mano vaikinas negryzta ilgai namo nes uzgere kokiam bare. Pati as megstu isgert, bet stengiuosi kuo maziau, nes zinau kad alkoholizmas yra mano genuose, stengiuos su tuo kovot, nenoriu but tas slykstus, bukas gyvulys, noriu but sveika, protinga ir grazi moteris :)

Kas del vakar? Na nezinau. Pakalbejau as su Titu, nezinau ar buvo sunkiau kada nors gyvenime kalbet, kaip ta popiete. Vos istariau zodzius per ta gumula gerklei, jauciu puse mano zodziu jis ir nesuprato, dar asaru neatlaikiau, tik irodziau ir sau ir jam kad ziauriai silpna esu sitoj sriti. Bet jis puikiai guode, jo tvirtas glebys ir tuo paciu ramino ir skaudino nes zinodama kad galbut daugiau jo glebyje galiu ir neatsidurti baisiai slege. Svarbiausia issiaiskinau kad jam ne pohuj, kad nors ir negalvoja jis apie mane tiek kiek as apie ji, as jam rupiu ir del to jis man sake kad pasistengs man skirti daugiau demesio, kad nesikankinciau taip. Kol kas super ir vakare pasnepino, ir ryte, zinau kad noriu daugiau, bet zinodama kad jis stengiasi salyginai uztenka tiek kiek skiria. Sakiau draugem kad duodu jam savaite, jei jis nesugebes manes ramios palaikyti - vel kalbesiu... nezinau ka ir daugiau daryt, reik pamirst, atsikankint menesiuka koki, vietoj to, kad dar puse metu verkt naktim ir laukt kol parasys. Kol kas viskas gerai as laimynga nes jam rupiu, gal isitikinsiu save ir kol kas man to uzteks, nors is mano puses jausmai zymiai stipresni as tikiuosi kad mano visiskai neisbles o jo tik sustipres, nepaleisiu sito aukso gabaliuko, nenoriu.

Tokio skausmo jau seniai nejauciau. Jis smaugia, spaudzia, plesia - viska vienu metu... is skausmo net drebu negaliu kvepuoti asaros nenustoja begti.. nesugebu atlaikyt sito skausmo negaliu to ryt padaryt.. as jau matau kad jam arba nieko nesugebesiu pasakyt arba neistarus met zodzio apsiverksiu ir nuesiu ant silo tilto atidaryti maudymosi sezona paskutiniam kartui. Neisivaizduoju gyvenimo be jo, gyvenimo su kitu, jauciuosi lyg mano visas kunas priklausytu jam ir niekas kitas jo negali net liest, nors jis jo nebevertina mano kunas priklausi tik jam tik tam (10 min galvojau kaip pavadint padara kuri taip myliu bet del kurio nezmogiskai kenciu.. nepavyko..) bybiui. (Iskalbi as) :)))))))))))))))))))))))))

Labai skauda.
Meile mano gyvenime labai stipriai skauda. Tikiuosi daugiau su ja neturet jokiu reikalu, as per silpna tam..

Kada as atsibusiu ir pradesiu gyvent?
Kada persikraustysiu ir vel galesiu pradet save gerbt.
Nes dabar mano butis tik skaudina, matai as savo tevui gyvenima sugrioviau, blet galejo nahuj toj prancuzijoj prezika uzsidet butu dar jis tusines, mano verkimo klausyt nereiketu, ir man kankintis nereiktu... nebegaliu dalbajobas jobanas nahuj kairiuoju kiausu galvoja ir tai tik apie save... sitoj seimoj as sudas mano butis nieko nereiskia, mano zodziai visiskai neturi jokios reiksmes lyg kalbeciau visai kita kalba savo isivaizduojamam draugui
As esu visiskas niekas.
Ne, niekas man dar per gerai...

Buvau susitikus su Ugnyte sian, pakalbejom,ji tiesiog ragino mane kad meciau Tita ir vel gyvent, sako kad is ko jau ko, bet is manes nesitikejo kad taip zeminciaus dl ciuvo, taip parinciaus ir kad visa save atiduociau ir kenteciau del kazkokio zmogaus kuriam atrodo lyg butu px ant manes.. ji teisi, pastaruoju metu nebunu labai laiminga, truksta man jo demesio, per daug uzema galvoj vietos, bet as neisivaizduoju saves su kitu.. man sako kad skaudetu jei mesciau, labai skaudetu, bet laikas uzgydytu ir galeciau susirast toki kuris man laiko negailetu, taciau as negaleciau Tito pakeist kitu, taip ji teisi, pasaulyje daug fainu bernu, bet nezinau ar rasciau panasiu, ka jau kalbet apie geresnius, nesakau kad jis tobulas, tikrai ne, bet visi man svarbiausi pliusai jame yra, vieninteli toki pazystu, nepaisant to "dazno" susitikinejimo.. kankinuos taciau ji turiu, dar turiu  ir dar nenoriu paleist.

Siandien tokia lazy diena, tikriausiai del oro, vel baiges vasara, vel lijo, vel salta.. niekur neejau, po shules pasnaudziau prie tv ziuredama two and a half men, gera komedija, o veliau su gabe nolifinau, biskuti anglu pasimokiau.. bet siaip tai miegu visa diena atmerktom akim. mama neduoda pinigu gymui, sako kol nebaigsiu koset neleis sportuot nes ligoninei atsidursiu su bronchitu, gali visko but, nesigincijau, reik greiciau issveikt nes jauciuosi kaip skudurine onute kauliukai su mesyte ir riebaliukais ant pilvuko, vos matos jie, bet as matau ir ju nenoriu :D
Jau 3 savaitgaliai i prieki suplanuoti, seniai taip buvo.. si darom pietus pamineti mociutei, jau metai kaip jos nebera salia, kaip greit bega laokas as dar nesugebejau sau suvokt kad daugiau jos sypsenos gyvenime nepamatysiu,o jau metai praejo.. dar atsimenu praeitais metais tokiu metu sniego buvo, sudribus prie laidotuviu namu traukiau cigarete viena po kitos tikedamasi kad atsijungsiu nuo blaivo mastymo, nustosiu save taip kankint ir sugebesiu atsisveikint su mociute amziams.. nesugebejau, per silpna as moraliskai, man dar reik laiko tam galutinai suvokt.. ok uzteks gruzo, uztay kita savaitgali manes 2 gimtadieniai viens po kito laukia 18 draugiu ka jau kalbet apie dar kita po jo ir mano gimtadienis, alkase tapsiu, jau jauciu! :DD

Dabar labai gerai pazystu ta jausma, kai matai, kaip tavo svajoniu ateitis griuna, nes esi supista tingine ir neatiduodi tiek jegu kiek galetum ir turetum , o visu svarbiausia, kad tai suvoki, bet nieko nekeiti.. graudu, nuosirdziai graudu, beviltiskai jauciuos atideliodama fizikos praleista teorija, o ji tik kaupias, jau jauciu kad negaliu atlaikyt tiek info kiek praleidau vienu upu tikrai neismoksiu visko, per daug atsipalaidavau, bet toliau vietoj to kad pradeciau mokytis, va, rasau dienorasti... kaip prisiverst? Nera jokios motyvacojos judet i prieki.. va tuoj 18 teks eit dirbt puse etato uz vargana alga taupyt teisem, isitaisyt visus levus pazymius kuriuos gavau nes kazko kazkada neatsiskaiciau ir toliau laukt demesio is vienintelio man dziaugsma ir pilnuma sieloj suteikiancio padaro. Neskamba smagiai mano pilnametes gyvenimas, nera jokio noro keltis ryt, nes jau dirbtinai sypsotis pavargau.

Nepostinau uzvakar nes grizau padauginus ir iskart miegucio nuejau, o vakar neturejau neto kad paskelbt.
Bet ka cia skelbt, ner ka sakyt, tuscia galvoj tik dainos groja, ne del to kad isgeriau, nezinau ar man patiko tas vakaras, lyg ir smagu lyg ir jokio tolko nezinau.. aisku mieliau buciau su vienu zmogum prie x.boxo pachillinus.. bet kaip suprantu tik man taip visiem kitiem yra gerai taip kaip yra. :)

O siandien buvo PUIKUS oras, nuvariau pabegiot, buvo sunku nes dar ne iki galo pasveikau bet vis tiek superiniai pbegiojau, veliau nuvariau biskuti fule paziurejau ir pas Tita, pachillinau x.boxa pakapojom ♥ sudauziau daug graziu masinu per gtaV - keliausiu i pragara :D neseniai namo grizau, nezinau ka ryt veiksiu mokykloj, nieko nepasimokiau, visai nieko :< bet uztat gera sian diena buvo! Visgi pavargau..ryt varysiu seneliui namu iskuopt ir piginu gymui paprasyt oo nesulaukiu kada galesiu grizt i savo gymo ritma kuri apleidau del sveikatos, tuoj menesiukas ir turesiu toookia figuryte nuo kurios akiu atplest neimanoma bus! Bet dabar einu miegot, nzn kaip atsikelsiu ryt vien siryt islipau tik puse 2 is lovos nors nieko apart wowo ir duso neveikiau.
Gyvenimas grazus bet as vis tiek nepakankamai laiminga.. ir siandien supratau kad tokia ir nebusiu :)

Sian pradzioj dienos tikrai gerai jauciaus, net atrodziau neblogai nors visa ryta su tevu prasiriejau, buvau pas daktare pqprikolinom, vis del to as pas ja visa savo gyvenima nuo ten kezkeliu menesiu iki dabar ir toliau busiu nes ji seimos daktare tapo, myliu as zemaitiene geros sirdies ji, visad miela, labai myli matos vaikus pacientus visus savo visad pades, papletkinom man nauja kortele uzvede nes 18tuoj bus plonyte knygute dabar nepalyginsi su senuoju atrodo kaip romanas koks daug daug prasirgau as antakalnio poliklinikose.. zdz pabazarinus su daltare pasiemiau pazyma ir nuvariau namo w.o.w. for life su Gabee, dar parodziau kad cosplayinsiu Mitsuru Titui ir jam patiko (y) dar didesne motyvacija pradet kostiuma!

Tuoj uz kokiu 3h bandysiu keltis i mokykla.. ugh gonna be so hard! :◀

Te siandienos instagramine fotke mano ♡

Noriu sportuot bet ziauriai ner jegu vien mankstos pora pratimu padarau ir jau ranku pajudint negaliu toks slabno tos ligos, nuejau iki pardes tai net padusau lyg kokias 15min begus pasijauciau. Greiciau atsistatytu sveikata ir vel galesiu sviriais savo kuneli konstruoti ugh kokia bus mano figuryte visi issizioje akimis lydes vasara ♥♥♥ varau pas daktare is ryto, idomu ka pasakys, tikiuos nereiks dar sio savaitgalio namuose puti, noriu veikt kazka! Knygos ir pc neieina i mano zodi "veikt" jau nusibost pradeda. O dabar veiksiu superini uzsiemima MIEGOSIU o svarbiausia SAPNUOSIU, dievinu ta sapnu gyvenima - jokios atsakomybes, jokiu suvarzymu, tik vaizduotes sukurtas ivikis, geras, blogas, nera skirtumo, jis vis tiek baigias, mum visai nevaldomu laiku. Einu ziuret savo vaizduotes sukurto filmo, jau jauciu kad sis but tikrai isimintinas!! Saldziu ♡

Pasiilgau Tito ir man morcius, o as dar sergu.. moku as susirgt butent tada kada labiausiai noriu bendraut, veikt ka nors.. zapadlo.
Ai, Julianas sian pasnepino pamates wowa mano snapchato story, jis pasirodo irgi losia, nustebau kai jis parase net kai trumpai snepinomes pora foto apie game ir kaip sekas, jau maniau buvo mane pamirses, atvirai ir as ji pamirstu tik vis kas megsta primint lyg jis butu kazkas labai svarbaus mano gyvenime, taip nera, tiesiog paliko dideli ispudi, suvirpino sirdute demesiu ir mielais jausmais bet su laiku tie jausmai isgaravo, zinau pasakojau daug kam koks jis "tobulas" bet veliau ir pati pamirsau kol kiti beprimena, atrodo kiti geriau atsimena mano gyvenima nei as pati.. draugyste kuria toks milziniskas atstumas skiria yra tiesiog neimanoma, tai jau seniai supratau ir is savo svajoniu Juliana paleidau, nepykstu kad kiti primena man neskauda, svarbu kad tiem kurie apie man kalba skauda nebutu :)
Priegojau ir pralosiau visa diena.. yay!! Produktyvumo isikunijimas as ♥

☆noriu i gyma
☆noriu pistis
☆noriu susitikt su Ugne ir Ruta
☆noriu but Tito glebyje
☆noriu atsiskaityt visas skolas mokykloje
☆noriu kad nueitu berimas nuo mano odos
☆noriu jegu, pasveikti
☆noriu kad rytoj sviestu saule ★