Aš laisvas paukštis, kurį riboja tik realybė ir meilė tėvam.

Šianakt sapnavau kad visai praradau protą...

   Jei jauna mergina sapnuoja išprotėjimą, tai reiškia, kad savo santuoka ji nusivils. 

(teks gyvent su katėm :))))

Išsiskyriau su Kevinu, reliai neišsiskyriau, mes niekad ištiesų ir nedraugavom, tiesiog jis nebe mano ir aš ne jo. Antras savaitgalis be manes ir kiekvieną savaitgalį vis nauja mergaitė :) Mačiau jį ceche šeštadienį, nesuvokiu kas jame mane traukia, tas maroziškas stiliukas ir elgesys aš to gi tiap nepernešu, bet vis tiek naiviai žvilgtelėdavau gal netyčia jis žiūri kaip aš šoku... Net šlykštėdamasi juo visą naktį man kilo kažkokia debiliška viltis. Dalbajobė? Dalbajobė.

Ketvirtadienį buvau Malibu klube (:D) nusprendėm su Eva netradiciškai ašvest kalėdas... Ir ką jūs galvojat, turėjau gerą laiką! Buvau su Eva, Syma ir Artūru ir dar kažkokiu Symutes draugu. Visi prigėrėm žopu ir tūsinom pagal rusiška popsuha, ded maroz ded maroz :D kol neįvyko nesamonė kurios nepasakosiu jau zjbl šita istorija, kas buvo tas buvo, man nieko blogo neatsitiko, tai mano dienoraštyje gali ir nešviesti. Ryte atsidūriau pas Eva ir visą dieną ruošiausi išvaryt, atvarė du draugeliai ir nusprendžiau kad tyngiu ir šalta ir nėr tolko man į tuos namus varyt. Nepasigailėjau.
Man taip trūko to stipraus vyriško suimimo, taip truko pačio sexo bučinių ir žodžių kad manęs trokšta dabar ir čia. Buvo gražus vaizdelis, dvi porelės lovoj viena kalba mielus žodelius, komplimentus, džiaugias vienas kitu, o kita: sexas zjbs, jo sexas tikrai zjbs davai dar :D Gera buvo, vėl išpisau kažkokį dalbajobą, bet jis buvo pirmas po Kevino kurio norėjau fiziškai ir išties tik fiziškai, ta ir gavau. Man patiko toks nuotykis ir kažkodėl net nesijaučiu bitchy dėl to, lyg taip ir turėjo būt. Bet žinau, pažystu save, kad ilgai man neužteks tiesiog to sexo, man reikia kad į mane žiūrėtų vyras ir trokštu visa esybę manęs, mano sielos, ne tik kūno.

Nors vakar visą dieną miegojau ir tik naktį pagameinau šiandien jaučiuos visiškai tokia pati išskalbta kažkokia athodna, neapaaiškinamai liūdna. Ko man liūdėti? Ai širdute spaudžia.. gal. Tikriausiai dėl to ir norėjau Kevino, nes man reikia kad ta širdis kažkam priklausytų, aš ja nesusitvarkau, neatlaikau.

Noriu rizikos, daug rizikos.
Noriu gyvent su nesibaigiančiu adrenalinu, nenoriu paprasto ramaus pastovaus gyvenimo, noriu dabar apvogti kažką labai turtingo ir pasileisti į kelia, kažkur toli, ir nesustot keliaut kol nebeužteks jėgų bėgiot ir tada apsistot kur mažam kaimelyje prie kalnų ir lošt game'us visą senatvę. Bet negaliu taip pasielgt, nenoriu nuvilt tėvų. Todėl renkuosi visiškai random posukius gyvenime, kad nenumanyčiau kas nutiks paskui, dėl to ir sakau kad gyvenu pagal vėjo kryptį. Durniausi poelgiai liko kaip geriausi nuotykiai. Patinka man būt išprotėjusiai, taip labai įdomu :)