Aš kaip visada buvau ir būsiu pamesta siela. Siela kuri tapo nebereikalinga, kurios neprižiūrėjo ir ji tiesiog pasimetė. Šita siela buvo radęs Titas ir Kevinas, tačiau ir jie ją pametė. 

Mano gyvenimas priklauso nuo vėjo krypties, nuo planetų išsidėstymo, nuo mano šizofreninių minčių.

Gal dėl to mano siela neturi vertės? Gal dėl to ją pameta? Bet man reikia gyventi įdomiai. Aš nenoriu tobulos mylinčio šeimos, nenoriu pilies ir princo kuris pildytu mano visus norus... aš noriu kosmoso, netvarkos, nesuvaržomos aistros, kažko naujo kiekvieną dieną ir pilnai atsiduodi žmogui kuris tai vertins. Aš dėl žmogaus kuris randa mano sielą galiu padaryt viską, jis tampa tass gyvenimo pagrindas, jei žmogus laimingas man gera jei ne aš privalau padaryti kad jis būtų laimingas.. galbūt per daug dėmesio? gal dėl to pradeda vengt kol neišnyksta kažkur, o aš tik lieku stovėt žiūrėt į nieką kur kažkas išsineša dalį manęs, dali mano sielos..
Negi aš taip blaškysiuos kol iš manęs nieko neliks?
Kada mane pradės vertint žmones kuriuos myliu? Atrodo mane vertina tol kol neatiduodu jiem savo širdies? Kuo ji tokia negera kad žmogus iškart jos šalinasi?
Pasiilgau Kevino žvilgsnio.. to žvilgsnio kurį jis turėjo prieš maždaug mėnesį. tų akių pilnų paslapties ir vilčių. Dabar jose matau tik išgasti ir pitakus. Liūdna.
Vakar užsimaniau išpist vieną žmogų, ne Kevina ir vyriškos lyties, vadinas gerai, vadinas mano jausmai slobsta. Aišku buvo įtakos ir chemijos, bet vien jau tas aspektas kad fiziškai noriu kito asmes įrodo kad nebemyliu aš jo. Nes kai myliu noriu tik vieno. Gaila kad nenorėčiau su tuo žmogum draugaut, bet išpist tai žiauriai noriu...
Dabar žiauriai susirgau. Sėdžiu su tokia temperatūra kad net gliūčina kartais ir balso nebėra. savaitgali pasivaikščiojau gerai nuo posho iki cecho su pedkelnėm plonom ir vans'ais, nes užpiso negyvai tas žmonių paprastumas ir visokios muštynes klubuose tai 3mergos nusprendėm eit į savo narkomanų skylę, kur vyko techno vikingų private party. Pagaliau savo atmosferoi ir tarp teigiamų ir fainų žmonių kurie nežiūri į tave kaip į perkama objektą, prekę... Gaila kad tiek mažai yra kosminių žmonių, gaila kad daugelis tam kosmose pasimetę.
Kas mane šizofrenike suprastų, kai aš pati savęs nesupratu..
Laume aš, laumė kuria miaukia.

Paliksiu Kevina, jei labai norės, jis grįš.