2014 m. kovo 18 d., antradienis

Pasiilgau Tito ir man morcius, o as dar sergu.. moku as susirgt butent tada kada labiausiai noriu bendraut, veikt ka nors.. zapadlo.
Ai, Julianas sian pasnepino pamates wowa mano snapchato story, jis pasirodo irgi losia, nustebau kai jis parase net kai trumpai snepinomes pora foto apie game ir kaip sekas, jau maniau buvo mane pamirses, atvirai ir as ji pamirstu tik vis kas megsta primint lyg jis butu kazkas labai svarbaus mano gyvenime, taip nera, tiesiog paliko dideli ispudi, suvirpino sirdute demesiu ir mielais jausmais bet su laiku tie jausmai isgaravo, zinau pasakojau daug kam koks jis "tobulas" bet veliau ir pati pamirsau kol kiti beprimena, atrodo kiti geriau atsimena mano gyvenima nei as pati.. draugyste kuria toks milziniskas atstumas skiria yra tiesiog neimanoma, tai jau seniai supratau ir is savo svajoniu Juliana paleidau, nepykstu kad kiti primena man neskauda, svarbu kad tiem kurie apie man kalba skauda nebutu :)
Priegojau ir pralosiau visa diena.. yay!! Produktyvumo isikunijimas as ♥
☆noriu i gyma
☆noriu pistis
☆noriu susitikt su Ugne ir Ruta
☆noriu but Tito glebyje
☆noriu atsiskaityt visas skolas mokykloje
☆noriu kad nueitu berimas nuo mano odos
☆noriu jegu, pasveikti
☆noriu kad rytoj sviestu saule ★

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą