Nežinau gal kada ir papasakosiu kas vyko pastarosiomis dienomis. Bet ne dabar, dabar kol nepamečiau šių nuotabių planų iš gavos noriu užrašyt čia! Jau 3čia diena kaip galvoju apie gyvenima, ateitį.. kokio jo noriu, nes būtent aš jį kuriu, aš renkuosi žmones su kuriais leist laiką, aš renkuosi kuo užsiimt. Nuo mano pasirinkimų priklauso mano ateitis, nustojau amžinai grūst save į aukos vietą, mažiau zyziu, viskame pastebiu gerają pusę. nuoširdžiai ir dažnai šypsausi! Atsibudau. Pažadino mane Titas. Dabar guliu ir prieš akis matau savo gyvenima, dalimis miglotai, dalimis taip aiškiai kad net nusakyčiau kokia bus mano šukuosena :D
Įsivaizduoju kol kas maždaug dar keletą metų save dirbančią ledainėj, mokykloje ir univereatsakingai besimokančią, žvelgiančią į ateities darbą kaip į gyvenimo tikslą -sėkmingą ir pelningą profesiją. Gyvenančia kartu su mylimu žmogum name, nebūinai dideliam, bet jaukiam, šalia gamtos, kur grynas oras kur žvaigždės matosi naktim, kad su mašiniuku kokį pusvalandį užtruktu iki miesto dalėkt, augint bent vieną katę ir kad grotu muzika, gera muzika, ehh vakarai terasoje su knyga ar laptopu rankose po begalinių žvaigždžiu dangum su suktine tarp pirštų ir mylinčia širdim - taip nuostabu! arba taip gyvenanti viena ir leidžiančia laisvą laiką pas mylimajį. galvoje dar knibžda Titas, įsivaizduoju kaip ateinu pas jį su savo laptopu mes prikolinam, gameinam, būnam šalia :)) gražios mintys kelia šypsena! Išliko ilgesys bet jis nebeskauda. Galvą užgrūdau gyvenimo tikslais ir norais, nebėra noro verkt kad jis paprasčiausiai gameina ar gyme dirba ir neskiria dėmesio man. Šian kalbėjau su Deime, išties man tas Tito retas susitikinėjimas tinka. Man nereik žmogaus per daug, jis mane pradeda erzint, vis dažniau pagaunu save sakančia "fainas žmogus.. tik kai jo neperdaug". Šypsaus pagalvojus apie Tita, nes myliu jį, o meile gražus dalykas :p ir žinau, taip žinau kad mes dar būsim kartu! Nes man reikėjo laiko kad vėl surasčiau save kd pravalyčiau galvą nuo nereikalingų rūpesčiu ir susimastyčiau apie tikrai aktuolius klausimus man dabar tapusiai moterim su pareigomis. Dabar aš pasiruošus būt jo. Dabar aš pakankamai stipri, iškėlus aukštai galvą galėčiau belekokius sunkumus nugalėt! Nes aš gi Bene, aš ta stipri, protinga mergina! Negalima to pamiršti, buvau per daug nužeminus save pačią, atsibudau, dabar jaučiu kiek daug gali žmogus, kiek daug galiu aš!
Turėtų būti dienoraštis, ar šiaip mintys. Tačiau panašiau į kibirą ašarų. Vieta kur išlieju širdį ir mintis kurių garsiai nesugebu ištart :>
2014 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą