Jaučiu kurį laiką čia užsuksiu.

Jei tik turėsiu galimybę ir laiko čia rašyt jos nepraleisiu.

Dabar dar Palangoj sėdžiu ant supamo krėslo su laptopu ir ištiesų šalu, apsirengt aišku sunku nes visus rūbus per anksti supakavau ir esu per daug tingi kad kapstytis dėl vieno megztinuko tai va ir šalu, pakilo bjaurus vėjas, nors visą sav jo nebuvo čia kaip ženklas kad pats laikas baigt atostogas.
Buvau Latvijos krantuose, prisirinkau nuostabių akmenukų darysiu pakabukų kolekcija, kiekvieną akmenėlį dedama į krepšiuką jau mačiau kaip vėrinukas atrodys. Ir radau savo pirmąjį akmenį su skylutė!! Jis jau kaba ant mano rankos tik kol kas ant plono siūlėlio, namie pasidarysiu sau tvirtą apyrankę ir pagaliau kairė ranka turės kuo didžiuotis. Sugalvojau norą ir pažiūrėjau į saulę per skylutę, noras labai geras tik gaila sakyt čia negaliu nes neišsipildys, kai išsipildys pasakysiu, nes esu tikra kad išsipildys tik laikas neaiškus... reikėjo pagalvot apie laiką sakant norą.. durne.
Sapnavau šianakt jį. Sapnavau kad mes išsiskyrę bet kažkokiam ale plote esam ir vis vienas prie kito "netyčiom" prisiliečiam, sapnas buvo toks keistas ir jausmingas, ryte pabudau su ašarom, daug labai sapnavau pastaruoju metu, begalo daug žmonių dalyvavo mano sapne, bet jis pasirodė tik šiąnakt, o sapnas buvo toks realus, be jokių scenos šuolių ir tobulai atitiko veiksmus vykstančius dabar, lyg būčiau mačius netolimą ateitį, tikiuosi ne. Man geras išbandymas bus su juo kur nors būti, kad ir vienoje patalpoje, o tai neišvengiama, vis jei ne per draugus tai kokiam tūse susimatysim. Net visai įdomu bus save išbandyti, savo stiprumą, gal bus px? Tikiuosi bus px, nėr čia ko dabar apie tai galvot bus kiap bus, svarbiausia tik taip neprisileist jo kaip sapne, jis nebevertas net liest mane.
Varysiu čj šianakt pas žmogutį vieną, Iš kurio tik vieno noriu, o kadaise norėjau visko. Varysiu šianakt pas jį vadinamai pachillint. Gal išties tik pachillint, bet ne tai svarbiausia. Reik išmokt džiaugtis laisve, prisimint kaip gerą būt tvardoma tik savo pačios savigarba ir sveiku protu, kartais pasileist nuo pavadėlio daryti beleką nesureikšmindama ar tai kitam žmogui patiks. Tiesiog vėl tapt ta pohujiste,  nebėra mano gyvenime tokio vyro kuriam norėčiau sudaryt kažkokią ahujena įvaizdį, tiesiog būsiu savim ir neslėpsiu savo trūkumų ir nesveiko proto. Galiu atsipalaiduot, neturiu niekam itikti dabar galiu tiesiog džiaugtis akimirkom nesirūpinant ar viską darau gerai. Nesirūpinant ar jam gerai. Reik pradžioj išmokt rūpintis savim, kad aš pati būčiau laiminga tada galėsiu rūpintis kitais. Nes per pastaruosius metus visai pamiršau save, sureikšminau žmones kuriuos myliu ir pati tiesiog išnykau, nesistebiu kad toks žmogus tampa nebeįdomus, kaip gali mylėti kažką kas visai praranda charakterį ir būna tiesiog kaip tavo angelas sargas kuris daro tik tai kad tu būtum laimingas, nžn man tai nusibostu. Pamilsti asmenybė kuri staiga tampa tik tarnu. Ačiū Dievam kad susivokiau pagaliau.
Plius vis galvoj pradedu suvokti kad nėr tas Švarcas toks tobulas, Įsimyliu ir visi trūkumai mieli pasidaro. Kad nustot mylėt reik tuos trūkumus nuvalyt nuo blizgučių. Rasiu aš savo antrą dalelę kadanors. Bet ne dabar, dar neatradau pati savęs tai kodėl gi nepasidžiaugus savo laisvę kol jos neatiduosiu širdies savininkui, tam kuris nebus žioplas ir jos nepames.
Jau išties beleką paistau bet tas grynas oras mano smegenim labai gerai veikia :D
Man išties gera, tik vėsu, bet reik grudintis o ne zyst!
geros dienos anonime :*