Norėčiau gauti laišką, kuriam rašo apie Venecijos orą ir rytinės kavo skonį, aš jam/jai nusiūsčiau miniatiūrinį mėnulio piešinuką sudėta iš mažyčių raizgaliukų ir ketureili apie tai kaip dabar jaučiuos. Ant rusvos spalvos popieriaus juodu rašikliu ir tvarkingai sulankščius kad forma tobulai atitiktų vokui.
Kartais noriu tokių iš šono atrodo kvailai romantiškų dalykų, niekad nelaikiau savęs romantike, bet matyt iš mamos gavau šį bruožą.
Norėčiau gulėti terasoje blausiai apšviestoje skirtingų spalvų, kad namą gaubtū miškas ir aš skaityčiau knyga mylimojo glėbije. Arba klausyti gitaros skambesio gulint bute ant šviesaus pukuoto kilimo gal net dainuot.
Bet tuo pačiu ir noriu parą lošt online gamus su žmonėm kurių nesu gyvenime mačius bet pažystu jau keletą metų, pažystu gal net geriau nei savo realius draugus.
O dar tuo pačiu metu noriu būti festivalyje kuriam mane supa keli šimtai nepažystamų žmonių ir šokti pagal muziką kurią tikrai nedaugelis suvokia.
Nepažystu pati savęs.
Esu daug asmenybių viename. Tikriausiai dėl to taip lengvai sutariu su belekuo. Jaučiu net su medžiu susikalbėčiau. Bet dėl to dažnai pagaunu save pasimetusia, nesuprantančia ko noriu.
Net nežinau ar tai geras ar blogas bruožas.
Aišku aš taip netyčia manipuliuodama žmogum, priverčiu jį manyti kad esame panašūs. Tada jis jaučiasi su manimi jaukiai, nebijo kalbėti, pasitiki. Jei tik būčiau blogas žmogus ech kiek aš galėčiau padaryti, su tuo kiek informacijos apie kitus žmones jų norus ir gyvenimo būdu yra prikimšta mano galva.. Jei tik norėčiau tuo pasinaudot blogais tikslais eeech. Bet aš net priešu rūpinuos :D Toks bukas išties aš padaras esu, pergera mano širdis.
Kartais pagalvoju kad ne ten esu kur reikia, kad man reikia būt tarp tų vadinamų menininkų. Sedėt parke ir kalbėt apie knygas istorija ir parodas, o ne tūsus žmones ir narkotikus.. Bet aš jau esu tie tūsai žmones ir narkotikai ir neturiu draugų kurie mokosi dailes akademijoj taigi sau ramiai viena skaitau knygas, jas sau ramiai viena analizuoju, domiuosi istorija tik dėja neeinu į parodas, nes neturiu su kuo o viena aš ten jaučiuosi ne vietoj. Bet aš neišgyvenčiau ramaus gyvenimo. Man reikia beleko, man reikia adrenalino, man reikia nelegalių dalyko beleko ko negalima daryti man to reikia savo gyvenime, jaučiu orgazmą iš gyvenimo man pasiūstų staigmenų dėl to beveik neplanuoju gyvenimo ir mėgausuosi plaukimu juo. Kai surandu antraja puse man staiga reik planuot ateitį ir tada kai išsiskiriu griūna visi planai.. visa ateitis. Tad net nežinau ko man reikia, ar keliautojo, ar menininko, ar šiaip narkomano nežinau ko man reikia. Va apie ką kalbėjau 2pastraipas atgal.

Gal man nereikia nieko?

Gal tiesiog mėgauti gyvenimu netrokštant kažko specifinio, jug budistai stengiasi visą savo gyvenimą tai pasiekt, kad galėtų pasiekti nirvana jie turi NIEKO nenorėti. Nieko netrokšti. O mes norim tokių paprastų dalykų kuriuos daugeli pamatom reklamų stenduose, kurių mum net nereikia, bet jų negavę mes jaučiames blogai. Buki padarai.
Reik tiesiog džiaugtis tuo ką turiu ir siekti būt geriausia srityse kurios mane daro laiminga.
Daryti viską DABAR ir nelaukti kažkokios situacijos, kaip aš laukiau to kol persikraustysiu gyvent su Švarcu pradėsiu gyvent, reik tiesiog gyvent :)
Ir mylėti save.

Žinau ko man trūksta:
Man reikia žmogaus kuris mane motyvuotu kurti.
Kuris stumtu mane į priekį kai noriu prisėsti ir pailsėti
Kuris nekritikuotų tačiau ir perdaug negirtų kad tobulėčiau. (ne kritika o pagyrimai mane skatina)
Tai nebūtinai turi būti mano vaikinas/mergina. Man tiesiog dabar trūksta tokio žmogaus gyvenime.