Pasiilgau tų mielų chatų.

Pasiilgau bučinių į kaktą.

Pasiilgau rankos laikymo sunertais pirštais.

Pasiilgau žvilgsnio pilno ne tik aistros, bet ir meilės.

Pasiilgau to saugumo jausmo, tos pilnatvęs ir ramybės kad esu kažkieno nuosavybė ir nereikia kitų.

I MISS:

Per pastarasias dienas sugebėjau prarast VISKĄ 

(išskyrus drauges.)

Nesiskundžiau čia, jau baigiu išsprest visas problemas, bet kadangi vienatvė užgriaužė tai ir čia papasakosiu.

Prapisau:

Darba

Čiūvą

Tėvus (belekaip susivare buvom) reiškia ir namus (pagyvenau užupyje)

Telefoną

Pasą

Pinigus kad apmokėt antstolius

Katė miršta

Ir dar daug šūdų įvyko mano gyvenime.

Bet gera buvo šokti per lofto festą sekmadienį ir suprasti kad nebeturiu ką prarasti, kad viskas, visiška duobė... Pilnatis nupiso visiems protus o man gyvenimą. Bet pilnatis baigės pasidariau naują pasą, susiorganizavau iš kur gaut pinigų, parašiau zajavą dėl mobo, tuopat radau pigiai naują, prasidėjo manikiūro kursai tai darbo net nereikia, susitaikiau su tėvais, katei nupirksiu vaistukų gal padės, dėl čiūvo tai bbž susiradau sugulovą bet jis lohas ir tuo man pradėjo patikt tai sugalvojau kad nebeturiu sugulovo. :D Nea realiai tai neblogai patusinau. Nepaisant to kad belekas darės su mano gyvenimu dar pisau žmogų kurio nemyliu bet buvau kažkaip laiminga. Kelis kartus palūžau, netyčia patekus Švarco fb profilyje pamačiau video kurio dainos žodžius taip sureikšminau kad sugalvojau kad mane iškeitė tada jaučiausi kaip iškeista, manęs niekad gyvenime išdavę nebuvo o čia IŠKEISTA į ble "geresne"... Tai biškuti buvo panika.. Jei ne Bažne su Gliuku čj tokia depresija pistų.. bet sugebėjo abu labai gerai paguost, Gliukas savo energija ta šiluma ramybe sustabdė įsisiautusią širdį ateme iš manęs ciges kad pakelio nesuvalgyčiau viso, pakeitė į funky dainą ir palaikė mano iš nervų drebančią koją, nusiraminau nuėjau į virtuvė ir ten Bažne belekaip Jį apstūmė, nieko nesakiau, tik išklausiau ir man tai padėjo, net kai žn koks Švarcas yra ir px man ką galvoja kiti tuo momentu man tas hate'as labai buvo vietoj ir laiku. Šitas postas toks beviltiškas, minčių šuoliai jaučiu tai ką rašau suprantu tik aš pati...

Bet px tuoj įsigyvensiu, laikas gydo... aišku jei nebūtų visi aplink porom gal būtų paprasčiau gyventi, bet laikas gydo tuoj visai nebereaguosiu į mielus porelių prikolus kurių taip pasiilgau.. 

Noriu dabar kad kas ateitų ir paimtų mane ant rankų nuneštų nuo pc ir mestų į lovą pradėtų kutenti bučiuoti pasakytų ką nors gražaus arba durno krv susimuštumem pasimylėtumėm ir užmigtumėm. Va. Bet to nebus. Kol nepamilsiu savęs to nebus, kai pamilsiu save, gal kas nors pamils mane, ir ne pusei ir ne 2 metam o ilgiau ir stipriau. Nenoriu turėt daugiau laikinų santykių, nenoriu su baime laukti jų pabaigos, nemaniau kad viskas taip greit baigsis su Švarcu nuoširdžiai tikėjau kad va Jis tas.. Pasirodo Jis buvo tik eilinė stotelė mano fakin gyvenime.

Stotelė kurią iki šiol myliu...

Ir priimčiau atgal jei tik norėtų..

Viltis miršta paskutinė.

Dabar reik susitvarkyt savo gyvenima o kas bus veliau tas bus. Žiūrėsim

Labanakt man ryt į paskaita, myliuu :*