Aš esu katė.

 Esu nepriklausoma butybė

Grakšti gudri smalsi

Nemėgstu būt šlapia, bet turiu būt švari

Tačiau esu naminė katė. Man reikia šeimininko. Ir net jei to dažnai neparodau man reikia švelnumo, man reikia kad mane glostytų, maitintu ir padėtų susitvarkyt su mano šūdais (būkit geri tiesiogiai nesupraskit šito.). Nesu iš tų kačių kurios lenda į akis, šoka ant stalo ir reikalauja dėmesio, bet man sunku būt nenorimai. Man reikia kad manęs norėtų, norėtų mane paglostyti... mylėtų mane.
Ir štai.
Išmetė mane pro langą, kaip jaučiu ir būtų pasielgęs su kate kuri jam nepatiktu. Paliko mane Švarcas. Taip šaltai.. taip žiauriai kaip niekas su manim nėra pasielgęs. Jis nuo pat pradžių man nieko nejaute, nes tikina man jog jo jausmai tiesiog dingo... taip nebūna. Jis tiesiog buvo užvaldytas bukos simpatijos, o aš per tą laiką sugebėjau pamilt.
Dabar nesuprantu kaip jaučiuosi. Mane palaikė visi, absoliučiai visi, net jo geriausi draugai. Vos jis man paaiškino jog nebemyli manęs aplink mane žmones būrėsi ir palaikė šypsena mano veide neleido nei sekundei pasilikt su savo mintimis ir praėjus nuostabiai savaitei per kurią jaučiaus kaip per kokį gimtadienį gryžus iš festivalio GAIA mane tėvai išvežė į Palanga. Ir neišvengiamai čia turiu daugybe laiko su savo mintim, pradedant nuo to kad esu viena kambaryje baigiant besideginant lendančiom mintim ir prisiminimais. Maniau jog man pavyko taip lenvai jį paleist, klydau. Ilgesys plėšo širdį, įpač matydama mano tėvų porą skauda, nes suvokiu jog esu viena. Pamestas ir nebeieškomas nes nebereikalingas daiktas. Va kaip jaučiuosi.
Eilinį kartą į galvą lenda tai koks tobulas jis. Bandau nekartot klaidų, stengiuosi užkišt galvą jo minusais, kurių buvo tik buki 2.
1. Jis nemėgsta kačių. Kaip galiu mylėti žmogų kuris nepakenčią padarų kuriuos Dievo vietoj laikau? Aš net miauksėt nustojau... net.. dėl jo aš slėpiau savo katiniškus instinktus, realiau išsireiškus - savo charakterį.
2. Jis nėra psichas dėl sexo. Jam vpš px gali to sexo ir nebūt niekad to nesureikšmindavo ir jaučiu daugeliui merginu tai net geras bruožas, jo vienintelis skundas dėl manęs buvo jog reikalauju per daug sexo. O va aš tai ligonė. Konkreti. Jei tai būtų fiziškai imanomą visą laiką pisčiaus :D Išsiugdžiau kantrybę, nors ir jaučiaus nepatraukli kadangi jis nenorėjo manęs kiekvieną kartą kai atsirasdavo galimybė aš kenčiau tai...
Žinau kas yra santykiai ir žinau jog vos pamačius trūkumą reik stengtis prisitaikyti ir meilė padeda tą nesunkiai įgivendinti. Daug porų išsiskiria nes nežino šio dalyko. Santykius reikia puoselet, niekada nebuvo ir nebus tobulos poros, net jei ir iš šono taip atrodo jie ideda daug pastangų kad tai išlaikyt.
Myliu Švarcą ir net kai visom jėgom bandau suvokti kad VISKAS širdis dar palaiko plonyyyti siūlelį, plonyytę viltį jog jis suvoks ką padarė ir sugriš. Net kai jis tiap žiauriai mane paliko, taip negailestingai, aš vis tiek jį labai myliu ir priimčiau atgal, išties tapčiau šaltesnė, bet priimčiau atgal. Toks jau žmogus esu, mane vienas žmogus trypė daug metų ir aš tai kentėjau, kentėjau nes mylėjau. Taip tai aš stiprus žmogus, kol nekalbam apie meilę.

Trapi mano širdutė vėl buvo mesta nuo dangoraižio stogo. 

Tik šį kartą daug žmonių rankioja šukes nuo asfalto ir bando prilipdyt atgal.

 

Kurį laiką stengsiuos nepamilt

Pradėjau paniškai bijoti meilės.