2011 m. sausio 14 d., penktadienis

NEWER MIND KAS ŠIAN ĮVYKO, svarbiausia aš supratau, kad nesugebu pritapti prie nieko. Esu EMO. Ir ką aš bandžiau vaidinti? Dar šiandien rašiau apie tą jobana dieną kai nebeištversiu laikyt visko savyje, esu durna kad to nesupratau ankščiau, ir kam rūpi? Dabar sunku net išlementi kelis žodžius, nemoku būti draugė, bendradarbė, dukra ar puseserė, NEMOKU BŪT NET SAVIMI. Savigrauža dar niekam nepadėjo ir nepadės, bet aš jau taip seniai tai dariau kad net nebesugebu savęs gailėti. Jaučiu beprotiška venatvę širdyje dabar esu totaliai tuščia. Tai kvaila kad aš pasileidau po tų įvykių su Daniele, tikriausiai pajutau kad nesu ant tiek stipri kad galėčiau atlaikyti. Aš esu ta savanaudė, niekam nereikalinga kalė kuri nori nuostabaus gyvenimo kurio niekad negaus, nes nesugeba nieko padaryti kas bent jau pastumėtu link to, tik sėdi ir laukia kol viskas bus patiekta ant lėkštutės. Kai supratau kodėl žmonės mane taip greit palieka, kai mano mažos smegėnis išnešė tai praėjo 14 metų. Dabar net neįsivaizduoju kur dėtis, ką daryt, ką galvot..... NEŽINAU, esu beilė kad tai pabaikčiau, tačiau aš laaabai noriu viso šita mano sukurto HUJNNIO pabaigos............


O vis dėl to esu labai silpna, tika perskaičiau savo senesnį dienoraštį.................. http://dontsmilemylove.blog.com/ 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą