AČIŪ

;***** 

myliu tava beproto.

Tu esi pirmas žmogus kuris mane pribloškė. Totaliai. Neatgavau kvapo keleta valandų, dar dabar patikėti negaliu. Kokia proga? Kaip aš tau atsidėkosiu?? šakęęęęs. Eheh kai tavo senelis padavė tą vokęlį aš pamaniau kad sapnuoju. Tobulas jausmas. Pasiknisau su šypsena atsirinkau truputi rūbeių, tavo senelis įkišo daaug Ievos smilkalų, dar pačatinau su tavo senuku :***

Čia aš tau turėčiau siūsti tonas dovanų, nes aš tau jau ir taip esu skolinga amžiams, o dar šios.... Taip banalu, kad daiktai ir pinigai taip nuotaiką kelia. ;***

Noriu tave pamatyti ir apkabinti stipriai stipriai ir pekniasdešimt tūkstančių kartų pasakyti AČIŪ ir Myliu. Myliu už visas akimirkas su tavim ir tau. WANA BE MY VALENTINE? xDDD

visam gyvenimui tau skolinga

 Benedikta ;*

Skauda, ir ne tik akį, kuria mama žiauriai sužeidė, bet ir širdį. Beproto. Griaužia kairę akį, negaliu nustot verkt, bloga, labai. Mantve su savo mama ir maniške linksmai šnekučiuojasi apie kažkokį filmą. Tas zuikelis mane irgi nuvylė, man reikia paramaos, pagalbos ko nors kas sustabdytų ašaras, neu kinder bueno nei muzika nepadeda. Dbar norisi tik dinkti iš pasaulio ir būt tuščia bejausme tuštuma. Tada gryžti su šysena veide pas mylinčius žmones. O tokių yra? Tikiuosi. Gaila kad negaliu niekur dinkti gaila. esižudyčiau nė už ką nes myliu gyvenimą. Nežnau. Manęs mama neišleis kol neatsiprašysiu. Tegu nesitiki........ Mama sako ''kai užbėsino mane,,  mano kad aš negirdžiu kaip ji ten žvengia. Eh eh atėjo pasirūpinti manim, ledukų atnešė. Dabar jau šventulė, geriausia mama pasaulyje, tagu nesirūpina, nereikia man jos rūpeščio ir taip jau pasirųpino pakankamai, užteks. Tuoj važiuosiu iš čia po*ui ką man ji sakys.

Ate zuikučiai, einu į pasaulį apsižliumbus su viena užtinusia akimi ir man po*ui. 

Aš šypsausi, šypausi nė dėl to kad išgirdau gera anekdota ar bandau nuraminti savo užgriaužtą širdį. Šypsausi nes man gera. Man patinka rytai kai niekur neskubi, kai esi viena namie. Pameti laiko nuovoka ir tau gera. Televizorius, gitara, kompiuteris, kinder bueno pusryčiams... Heheh gera, net su banaliausiais daiktais. Esiu aš šitos gūžtos už pusvalandžio kuris atrodo tesiasi amžinybė ir man tai patinka. Už pusvalandžio sėsiu į prigrųsta autobusa numeriu 49 ir ten visus apdovanosiu šypsena, nes man gera. Panoramos ci paskesiu svajonese, o veliau darbas į jį taip pat žengsiu su šypsena. Dabar man sunku sugadinti nuotaiką, nes man gera ;**

Kinder Bueno delniuke ir skardinė giros ant stalo. Keistas duetas, bet skanu. Pagaliau gavau savo ramybės dozę kuri gražino į pasaulį. Šian buvau lyg padebesiais skrajojanti, tuščia galvelėj ir jėgų nėr. Bet viduje, ten toli širdutėj šilta. Man patinka naujoji aš. Šian jau nuo pat ryto buvo gera ir visai nesvarbu kad jis prasidėjo pykčiais, o kai išlindau į grįną orą autobuse susitikau Pijų seniai mačiau tą bahuriuką, tas fainas žmogutis mano dieną pavertė dar meilesne. Nors  ir nieko stebuklingo nenuveikiau, bet man ši dienelė patinka, nesigailiu. Užgriuvo darbai šiai savaitei, dar tėtis knygas iš šūlios atveš, eh, eh reiks mokytis. Nedaug praleidau, bet vistiek spragos, juolabiau kai ruošiuos į VŽG stot. Nieko atlaikysiu. Oho kažkas opitimistiško, taip ir toliau Benut tuoj išlysi iš savo poxuistės ant visko dėjusios kiauto, laukiu to.
;**

But PLEASE

This shit, will help you.

Nes man jau tiesiog nusibodo.
Tiek ašarų, jausmų, nervų išeikvota dėl jo. Ignoras, net jis kankino ir reikalavo daug jėgų. Man nusibodo ir aš dėjau. Šį karta rimtai. Tegul jis geria, šūda mala. Man px. Nereikia man nieko iš jo, nė cento. Nes jis ir jo neduotu. Jis bomžas, aš nebūsiu bomžė. Vis dėl to mus visada išlaikė mama. Jis tik už buta sumoką, kartais ir už telefonus. BUT dažniausiai tai visitiek pinigai būna ne jo. Seneliai turtingiausi visoje giminėje. Hm sweet yeah? So man jau visiškai px ką jis daro, galvoja ar panašiai. Busiu šalta, bet neskriausiu savo širdutės, būsiu šalta nes toks jau tas jausmas kai žmogui jauti tik ploną ryšį, tik tai kad mes gyvename kartu ir valgome iš tos pačios lėkštės. Jis ir toliau atliks tėvo nuostatas, kurias sugeba atlikti, jų nedaug, labai, jis pastaruoju metu man padėjo tik kaip taksistas, ar atspausdindavo kokį shit šūlai, taip ir toliau. O aš būsiu dukra, ta kurio jis taip seniai norėjo, kuri bus lygo jo tarnė. Bet man nebus sunku, nuleidus savo principus bus juoko darbas. Tačiau aš jam nerodysiu meilės, nerodysiu nė mažumėlės artumo ar ko nors panašaus. Ir gerai, per daug prisikentėjau kad jam atleist. Aš padariau ramų sprendimą artimiausia širdžiai, nejaučiu jokios kaltės.

Ooo aš COSPLAY'insiu. Daugelis mane vadina keistuole, o aš tiesiog myliu Japonija ir jos tradicijas, dar labiau myliu anime ir manga(komiksai). Nesamonė? Taip daugelis sako, tik todėl kad nežino kaip tai yra nuostabu, ar tiesiog bijo to kas kažkiek kitoks. Aš būsiu šuo su kostiumu ir man visiškai nesvarbu ką apie mane kalbės kiti. Nes man ir daugeliui kitų Anime mėgėjų bus smagu. Tokie renginiai kaip NowJapan yra tobuli, jup ir aš tiesiog neabejoju kad tu net neįsivaizduoju kas ten vyksta, ir jei nesi toks tingus pochuistas bent suvesi tai googlėje ir permest akimis pirmus sakinius, o jei aš bent kiek tave užkabinau, feel free to ask WTF?. 
Jau šian triūsau su lekalais ir kirpausi sau kostiumines kelnes, man patinka siūti, fainas užsiemimas. Ždž matai ta mažyyti paveiksliuką virš šio teksto? Tan Pluto, veikėjas kurį aš cosplay'insiu.    ISN'T HE CUTE??? ;DD 




Ačiū kad skaitei saulutuk ;***

Mano gyvenime yra tik vienas toks dalykas kuris mane sugeba ištraukti iš betkokios situacijos, ir laikyti kol nenusiraminsiu. Tai muzika, nesvarbu kokia, ar trankus metalas sklindantis iš ausinių, ar senas geras reggis iš muzikos grotuvo, net mano gitara nesvarbu net ar ji suderinta sugeba ištraut mane iš betkokios nuotaikos. Susipykus su tėvais griebiu ausinuką ir pasileidžiu muzika visu garsu, kad daugiau nieko aplinkui negirdėčiau, tuomet stengiuosi tramdyt ašaras ir stiprėti, šalta žiemos vakarą kai tamsu lyg šik*oj eidama vos su maikute po paltu kai po truputi tampi ledu irgi nuramina ir jėgų suteikia tik muzika. Nežinau kas tai per stebuklingas dalykas, bet tiesą pasakius būna net tokių situaciju kai nebenoriu nieko, nes betkokia melodija pradeda nervinti, tada man pasireiškia baisi depresija, tuomet man reikia tylos, tik tylos ir nieko daugiau, reikia sėdėti kokiam tyliame kampelyje, žiūrėti į nieką, tramdyti savo jausmus, kad ko nors nesužaloti. Bet jeigu mano rankose pamatysite ausinuką o veidas tikrai nešvies šypsena (kaip dažniausiai būna, ta sintetine meilė kitiems) man negerai, bet nesijaudinkite ir nešokit klausinėti kas man, aš to neverta. Manim pasirūpins muzika.

Kasdienybė, tie kvaili rėmai neleidžiantis nukrypti į šalį ir išprotėt. Vos kartą nuo jų nusigręži, sugrįžti tampa labai sunku. Pavyzdžiui paėmus net papraščiausia atvieji kuri daugeliui merginų tiesiog užprogramuotas galvoje, kaip atsikėlus į dušą, špakliai, tobulai susitvarkyti plaukai ir ką jau kalbėti apie drabužius kurie turi tiesiog spindėti iš ryto. Mano ryto kasdienybė bjauriai pakito. Atsikėliau 12h nuo mamos skambučio ir jos mielo balselio prašančio eit valgyt. Aš keturiomis nušliaužiau iki kompo pakol pamygau jo mygtuką, tuomet kai jau baigė raibt akyse nuėjau į tūlika dušas netraukė nė mažumėlei, grįžus į kambari visa baisi susivėlusi užsitempiau vakar dėvėtus drabužius ir kritau į fotelį prie kompo. BAISU. Man šis aprašymas panašėja į noliferės rytą... Nežinau kas man darosi dar niekad gyvenime manęs taip netraukė miegas. Net pirmadienio rytais. Vis dėl to aš esu panelė ir ne kokia nors noliferė, so sutelksiu visas jėgas pasirūpint bent veidu ir plaukais, banalybė bet atrodo taip svarbu...
Iki manau dar šian sugrįšiu ;p**

Juo aš paskrudinta iš vidaus, ir man bluoga.
Per šia savaitę man tiek daug nuveikti reik, o ji man tik šmėkšteli pro akis. Nespėju nieko. Nuoriu miego ir tik miego Dabar man tik lysti į patals ir miegot. Tikriausiai jau greit tą ir darysiu. Beprasmiškai leisiu savo laiką, kurio man ir taip nėra. Aišku tik aš taip sugebu. Bet ant visko dėti negaliu, svarbūs man tie darbai. Ahh newer mind šiandien aš miegu. BL*T JAU ANTRADIENIS. fakin laikas per gret bėga. Labanakt.

Taip man trūksta šilumos, šilumos ne iš oro ir ne iš draugės glėbio, man reikia vyriškos šilumos. Sunku tai pripažinti bet man reikia asilo su b*biu. Nekenčiu vyrų, bet norių jų. Hormonai? Gali būti, bet tai banaliausias atsakymas kurį esu kada girdėjusi. 
Buvau aš su Mantvile klube. Dėl to pačio trūkumo pakabinau kažkokį molį, bet jis man šilumos nesuteikė. Tuomet supratau ko man reikia, meilės. Pagaliau jaučiuosi ta silpna avelę kuriai reikia stipraus jaučio kad ją apgintu, išlaikytu ant žemės paviršiaus, kad niekas lengvai papūtęs nenuneštu.
Vyriška meilė man nesuprantamas dalykas. Kartais gali būt kad iš tavęs norės tik tos vienos minutės malonumo, bet tu vistiek galėsi justi meilę, gal jusi meilę tik savo kūnui. Bet man tokiu atviejų šis variantas vistiek tiktu. Dažnai meilę gali pajusti net iš žmonių kurie tavęs nekenčia, ar dedasi tokie. Ir man tinka daaug meilės formu, nes aš tiesiog nekenčiu šaltų žmonių.

Oho man pavyko, pagavau aš trakų pilies ritmą, db tik reiks išmokti greit pagrot ir jau galės mane kišt į sceną. Mylių ta kvailą savo gitarytę, kodėl? Nes ji L. Liberty tai Anglijos laisvės statūlos pavadinimas, kiek skaičiau ji yra gera britiška gitartytė. INLOVE. Muzika ir jau antras Kinder BUENO dienai yra tobula, tobuliau nei tobula, dar 2 porcvijos Smilgos kuria man papigiaja mama atvežė iš pradaro kuris vadinasi Ozas. Ough tas priekybos centras ne tobuliausius prisiminimus atneša bulvianosis su savo chebryte... bloga darosi, bet vis dėl to buvau su savo gyvenimo drauge so ta diena dar visai pakenčiama. Eh o man tiek mažai reikia, aš paperkama ir labai lengvai, man tik reikia mano mėgstamiausio šokolado ir meilės. Argi tai daug? Nemanau. Laiminga esu nežinau kodėl. Gal dėl cukraus kiekio kraujyje, gal dėl muzikos kuri sklinda iš kalonėlių, atsitiktinai ištraukto CD ir tos krūvos sukauptos gyvenimo. Gera jauku, net kai ant mano fotelio su mano pliušiniais žaislais raitosi svečių dukrytė ir kad patys svečiai jau girti kikena už nugaros aš į tai net nekreipiu dėmesio, paskendau šokolado ir muzikos glėbyje. Gera, tai žodis kurį šian apibūdinčiau šiais žodžiais: šiluma, jaukumas, meilė, muzika, kinder bueno, ledai, gitara, ramybė.
Ačiū kad skaitai, tai tik parodo kad tau aš tūpiu, ar tkad tau tiesiog nėra ką veikti, bet man abu variantai tinka, myliu tave ;*

OMG čia seni geri vasaros rytai. 

Nes man kadaise visi sakydavo kad esu FAINA ir GRAŽI.

Aš išprotėjau ir man tai PATINKĄĄ. 

Pasileidau ZIP FM ir taškausi dainuoju viena namie. Jaučiuosi lyg padarius savo gyvenime kažką beproto nuostabaus. Man ir gerti nereikia. Šiaip jei priėjau prie tos temos, tai nusprendžiau kad visą tą crazy svinger life išgyvenau 7toj klasėje. Ir dabar manęs tiesiog nebetraukia tie bėgimai iš namų, plotai, cigaretės ir visi kiti dalykai. Aš suaugau? NEWER tiesiog man nusibodo, neberandu to prasmės, nes galima patirti totalia laisvę ir be šitų išvardintų dalykai. Tačiau aš niekad nepamiršiu visų tų įvikių nes jie mane visada ištraukdavo iš noliferės life'o ir padarė mane tokia crazy pochuistė. Myliu visus tuos žmones kurių nevardinsiu tiesiog paminėsiu vieno žmogučio kurio niekad nepamiršiu ir mylėsiu visą savo gyvenimėli nes nemanau kad aš jame dar būčiua jei ne ji nes ji pati nuostabiausia. Dar čia Lietuvoje ją vadino Rauste. Greta Raustyte myliu ir mylėsiu tave visą savo life'ą kad ir kas atsitiktu ;******** 

Like a G6 like G6 

I need dollars dollars dollars is what i need

Ok zuikeliai einu šudo malt. Myliu ;****

Aš esu bjaurus žmogus su tais kurie man nepatinka, didžiają dalį ignoruoju, ant kitų tesiog varau, o būna ir tokių, (bet beproto retai) žmogučiu kuriems mielumu ir neišskiriama draugyste įledu į šikną ten pabūnų kurį laiką pakol man nepasidaro bloga tada išlendu ir ten palieku didelę ir baisę skylę kuria sutraukti gali tik labai stiprūs žmonės, taip aš tragiška svanaudę. Kodėl pasaulyje yra privise tiek daug debilų. Ok aš irgi dūra bet man tenka sutinki "dar protingesnių". Aišku aš žinau tai kad jeigu aš su tuo debilu tiesiog susėsiu ir pasikalbėsiu vienu du rasiu bendrą temą. Bet tokių progų beveik nepasitaiko, taigi aš emuosi idomiausio ir populiariausio būdo, ant jo varyt. Stengiuosi taisytis, stengiuosi. Nes žinau kad su tokia mastysena ateitį neturėsiu nei vieno draugo, o jei ir turėsiu draugyste tesis neilgai. Va taip vat aš elgiuosi, ir man negėda prisipažinti, nors tai net akivaizdžiai matosi. Aš to neslepiu nerandu prasmės. Nekenčiu tų žmonių kurių nepakenčia kitų bet per prievarta su jais draugauja, dėl populiarumo or ect, todėl aš ir neprilygtu savo klasej kad ir kokia ji būtų faina... 
Mano gyvenimas gali greit baigtis, nes gali būtik man alergija nuo Mycutės plaukų. Jup gali būt kad teks mano katę atiduoti kitiems. Aišku aš neleisu to, nes neįsivaizduoju gyvenimo be savo vienintelės meilės. Jei ne ji, aš jau seniai nebūčiau ištvėrus visų konfliktų su tėvais, draugais, šiaip aplinkiniais. Be jos esu niekas. Ji yra mano silpnoji vieta.

Jaučiuosi taip lyg kas nors būtų išplovęs man galvą iš vidaus, norisi mieg, nors per dieną visiškai nieko nenuveikiau. Nesugalvoju net apie ką rašyt. Ah daktarai sakė kad negavau smegenų sutrenkimo, tik buvo netoli to. Tačiau remdamasi savo savijauta ir mastysena nepagrįščiau. Ždžiu skauda man galvą rašyt. Ačiū kad permetei akimis ;*

Mano vaikystė niekad nesibaigs, aš pasistengsiu. Nes tik vaiko gyvenimas yra gražus, tik jo vaizduotė gali nustumti įšalį didžiausias problemas, ir džiauktis viskuo ką turi ir ko ne. Ir man nesvarbu ką apie mane galvos kiti, sakykit kad aš vaikiška, mažvaikė, niekad nesuaugsiu. Tai tiesa, tokį jau gyvenima pasirinkau. Noriu džiaugtis kiekvienu rytu kai pateka saulė ir rausvai apšviečia mano kambarį, kiekvieną vakarą su šypsena žiūrėti į rytoji ir laukti jo ir žinoti kad jis busgeriausias ir taip kiekvieną dieną. Tiesog trokštu neprarasti tos plačios vaizduotės kuri padeda įvairiausiais atviejejais, juo labiau man kai aš taip mėgstu piešti. Ah ir kaip gera būti vaiku, dar kartais išsitraukti savo tonas lelių ir sušukuot joms garbanas, mielą meškiuką, prispausi prie krutinės ir atsijungti nuo tave supančios aplinkos.  Mano blogas vadinasi Ower the sunshine, ir čia ne šiaip frazė kuri gerai skamba, ji apibūdina mano gyvenima, aš visada trykštu šviesa, jei ne man reikia saulės, šilumos, ar gero draugo stipraus apkabinimo. Jau tokia aš esu ir tuo džiaugiuosi. Ačiū kad skaitaijuk vis dėl to man svarbu, kitaip nerašyčiau ;*

Susitrenkiau galvą abiem prasmėm, ryt čj neeisiu į šūlę nes galvelė sukasi geriau nei po gero tūso ir tuščia ten dabar kaip kokiam muilo burbule. Tačiau vis dėl to, savo smegenine mastyti sugebu. Glite mane išvadinti totalia pesimiste, taip ir yra, nematau aš rožėm kloto kelio, šian tėčiui pareiškiau totalia tiesa, o jis mane tik išvadino pesimiste, ir aprėkė kad ne mano reikalas, ne mano? Šiaip aš irgi žmogus, valgyt noriu. Aš tik logiškai išdėščiau faktus kuriuos pagrįsau, pvz: Mes bomžai ir po mėnesio neturėsim už ką valgyti, nes tu nesugebi išeiti iš Vyto chebrytės kur tu gauni visiškas kapeikas ir kai dabar mamytė gavo tokš jobnata darbą tik kad mus išlaikytu tu pajutai tą žopą, taip mus išlaikydavo mama tavo žiniai, taigi jei nesusiimsi mum teks badauti. Logiška ane? Baisu baisu net pačiai rašyti, man bloga nes esu totali vartotoja, gavusi firminę maikutę džiaugiuosi lyg vaikas ir px kad aš jos beveik nenešiosiu, svarbu gavau, visos mano (manymu) draugės turi touchus, skamba apgailėtinai tačiau aš dėl to parinuos nes pas mane vieną ta plyta be intiko. Man pinigų beprotiškai reikia ir daug, todėl jei pati nesusikursiu verslo ir netapsiu milionierė, taps mano vyras. Jei apskritai man nesiseks gyvenime (o tikėtina) gatvių šlavėja nedirbsiu, o savo įpač tobulą anoreksikės kūną pardavinėsiu, haaaa neįsivaizduoju savęs kaip šliundros, bet nwmnd bus kaip bus. Taigi nesistebėkite kai aš jūsų nepaguosiu nepasakysiu kad viskas bus gerai kai susipyksti su mamyte kad grįžai dvokianti rūkalais, nes taip nebus, nebent tavo mama yra totali geraširdė savanaudė kuriai tu nerūpi, o tai reta. V kaip aš čia išmėčiau mintis net bloga skaityti, Nieko kaip su muilo burbulu dar visai normaliai ;D**

Nepaisant visų problemų su savęs pažinimo, aš praradau tėvą, aš nebeturiu tėvo. Jo nebegaliu vadinti tėvu, to pydaro akyse nenoriu matyti. Kiek ašarų buvo pralieta dėl jo elgesio, santykių su manimi. Sunku mylėti tą kurio nesupranti ir neapkenti.
"Daddy, can I be a rose when I grow up?"

"Daughter, you can be anything you want to be. No matter what anyone tells you, you can be anything you want to be."

- I always whanted this from my father

Man šalta, bet ne dėl oro, mano kambryje lyg pirty, šala mano siela, šala nes ten tuščia kaip niekad. O aš laukiu vasaros tikėdama kad viskas pasikeis, tačiau tas tikėjimas po truputi blėsta. Kai suprantu kad jau nebus tokių meilės ir prisiminimų kupinų rytų, palangoje nebus vakarų ant palangės su telefonu rankose, nebus tų laisvų dienų kaip buvo ankščiau kai jausdavausi nepriklausoma, nesukaustyta, jausdavausi savimi ir visiem aplink buvo px, to nebebus. Aš jau pamiršau kaip vaidinti, kaip vaidinti kažką kitą tik kad kitiems patikčiau ir gerai, gal būt... Sunku man kvėpuot, nes nežinau ką daryti, nematau ateities, laisvės ir meilės, neįsivaizduoju kaip man elgtis, ką sakyt kitiem kai pateksiu į mokyklą. Bijau, bijau pirmadienio kaip mirties. Atrodė kad vakar išverkiau visas ašaras, tačiau... Šį vakar būsiu savimi su žmogum prie kurio jaučiuosi savimi, ačiū Dievui aš nesu viena, kitaip neatlaikyčiau. Aš dar gyvensiu, pažadu.

NEWER MIND KAS ŠIAN ĮVYKO, svarbiausia aš supratau, kad nesugebu pritapti prie nieko. Esu EMO. Ir ką aš bandžiau vaidinti? Dar šiandien rašiau apie tą jobana dieną kai nebeištversiu laikyt visko savyje, esu durna kad to nesupratau ankščiau, ir kam rūpi? Dabar sunku net išlementi kelis žodžius, nemoku būti draugė, bendradarbė, dukra ar puseserė, NEMOKU BŪT NET SAVIMI. Savigrauža dar niekam nepadėjo ir nepadės, bet aš jau taip seniai tai dariau kad net nebesugebu savęs gailėti. Jaučiu beprotiška venatvę širdyje dabar esu totaliai tuščia. Tai kvaila kad aš pasileidau po tų įvykių su Daniele, tikriausiai pajutau kad nesu ant tiek stipri kad galėčiau atlaikyti. Aš esu ta savanaudė, niekam nereikalinga kalė kuri nori nuostabaus gyvenimo kurio niekad negaus, nes nesugeba nieko padaryti kas bent jau pastumėtu link to, tik sėdi ir laukia kol viskas bus patiekta ant lėkštutės. Kai supratau kodėl žmonės mane taip greit palieka, kai mano mažos smegėnis išnešė tai praėjo 14 metų. Dabar net neįsivaizduoju kur dėtis, ką daryt, ką galvot..... NEŽINAU, esu beilė kad tai pabaikčiau, tačiau aš laaabai noriu viso šita mano sukurto HUJNNIO pabaigos............


O vis dėl to esu labai silpna, tika perskaičiau savo senesnį dienoraštį.................. http://dontsmilemylove.blog.com/ 

Yo people ;*

Pastaruoju metu mano gyvenimas nusidaržė įvairiausiom spalvom, po truputi darosi sunku išlikti ta laiminga ir ant beveik visko dėjusia pohulistę. Bijau tos dienos kai viskas ką laikau išgniaužus savyje tiesiog išlys iš mano širdutės. Tolinu tą dieną ir tikiuosi kad ji neskubės manęs aplankyti.

Sukūriau naują bloga, tik tam kad visus bjaurius postus palkčiau kitiems ir versti tą naują puslapį, gimme a brake juk nauji metai, reik bent ką pakeisti `;p Suup, kadangi dar negėriau kavos galiu čia prirašyt visokių kvailų emošnikės nusišnekėjimų, 

so BYE MY SWEETY'S ;***