Gal artėja pasaulio pabaiga?
Ar man reik bėgti toliau nuo savo dabartinio gyvenimo, emigruoti ir pradėti kažką naujo tapti visai kitu žmogumi?
Šiandien rytas buvo tikrai malonus, atsibudau Evos glėbį ir papusryčiavusios sedėjau su kavos puodeliu ant palangės, mokiaus hygienos normas rydienos atsiskaitymui, šypsojaus neseniai pabudusio Užupio gatvės žmonėms viskas buvo taip ramu ir saulė glostė skruostus. Kol nepraėjo draugelis, ko tais labai susikrimtęs nors jo veide net nuovargio nesu mačius vien pozityvas, pasikvietėm užeit, pasirodo praradau ir tai, ko galvojau buvau vienintelio nepraradus. Žmones kurie mane palaikė ant kojų vos po tos dienos kai išsiskyriau su Švarcu... visi 3 dabar sėdi. Sėdi tamsiam, šaltam, drėgnam kambariuke su grotom ir sedės mažiausia 6 metus.. Žmones tie kuriuos imk ir prie žaizdos dėk, kuriem galėdavau paskambinti betkokiu paros metu ir jie galvą išsisuktų bet man padėtų, žmones kuriuos gal net pradėjau pamilt dabar uždaryti ir lyg neužtektų man šito mama parašė į fb kad mano katė mirė.
Va gryžau tiką iš sodo. Palaidojom ją prie sodo ant piliakalnio kurio viršui didelė Jėzaus statūla. Nesu krikščione bet man tas kalnas šventas. Daug ašarų išvertą viršui ten vieta kur aš pabėgdavau. Pabėgdabau išsiliet.. išsirėkt ar tiesiog pagulėt ir pažiūrėt į medžių viršūnes. Būten ten palaidoti 2 gyvunėliai su kuriais aš užaugau, Bosiukas prancuzu buldogiukas, puseseres šuo, šuo kurį vienintelį taip stipriai mylėjau, kurį žmogaus vietoj laikiau ir.... ir padarėlis. Padarėlis su kuriuo užaugau, kartu miegojau kuris vienintelis mane mylėjo visa širdim ir tik mane.. Nerašysiu daugiau nieko apie ją, ji buvo tobulas padaras ir aš tik džiaugiuosi kad galėjau užaugt kartu su ja. Dabar jos siela tesia gyvenima kažkur kitur ir aš jaučiu kad jei ten gera, jos laikas atėjo mirtis musų kūnus pasiims visų ankščiau ar veliau, nuo to bėgt nereik, tai reik priimt ir pamiršt.
Myliu tave Myciuke. Myliu taip kaip dar nieko nemylėjau ir gal nemylėsiu.
Ką dar turėsiu išgyvent?
Kiek dar iš manęs atimsi?
Gal man jau mylėt negalima? Nes kažkaip viskas ką myliu staiga dingsta per pastaruosius mėnesius atemei VISKĄ ką myliu, kas mane daro laiminga. Net baisu ką atimsi dabar? Kada tos juodos dienos baigsis ir man vėl pradės sektis? Nes pakolkas net kai visom jėgom stengiuos atsistot ant kojų tu tik dar stipriau bloški ant žemės. Nusipirkau moba nauja už 100 eu bybi.. sugadino kištuka man lohas kažkoks... ok ne lochas jis norėjo padėt tik gaila nežinojo kad skirtingi būna iPhone pakrovėjai... Ir kas žiauriausia tai supratau kad manės vėl net tik fiziškai nebetraukia joks vyriškos lyties atstovas gg wp Švarcas tu sugebėjai taip sužalot man smegenis kaip buvo tik sužeidęs Titas po jo aš visą vasarą dariau beleką ir man nepatiko nei vienas vaikinas atrodo net neturiu prie ko prisikabint, atrodo kad su tuo žmogum tikrai būčiau laiminga, bet kažkas nesuvokiamo man pastato sieną ir kad ir kaip jie stengiasi gauti mano širdutę ar bent išpist aš atstumiu. Nors ir sunku man vienai nors ble ir pistis noriu aš atstumiu.
Matyt bijau meilės.
Vos pradėsiu ja džiaugtis iš manęs ją atims.
Tai kam save kankint? Tiesiog gyvensiu ir kol manęs vėl neužburs kokio psicho akys ir nepamilsiu jo beviltiško gyvenimo būsiu viena. Bandysiu išgyvent šitus tavo, gyvenime, siunčiamus išbandymus. Pamatysi aš stipresnė nei atrodau :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą