Aš vėl.. netyčia užklydau į jo fb.
Nežinau gal aš kokia mozochiste ir man patinka save skaudint?
Jis tam fb garsiai reiškias, bet px viskas kol nepamačiau posto "Gal yra merginų šiandien norinčių pažaisti boulingą?" tai dar suvirškinčiau aš irgi lošiau boulinga neperseniausiai nieko čia baisaus, bet kai pažystama pasisiūlė ir jis šovė jai "tu turi bičą, fuck off" tai ok supratau... ieškai naujos... šviežios mėsos. Visgi aš neklydau papraščiausiai jam nusibodau. Kaip ir visiem kitiem.
Paprasčiausiai nusibodau...
Nežinau ką dabar darau su savo gyvenimu ir kur jis eina.
Atrodo net netusinu beveik, atsakingai atlieku visus darbus bet vistiek gyvenu kažkokioj nesamonei. Net čia negaliu rašyt... 

Man reik tokių bukų smulkmenų...
Man reikia gyvent kartu su šiltu padaru kuris:
Rūpintusi
Lauktu namie
Saugotu
Gamintu valgyt (kartais bent)
Pasiilgtu
Karštai mylėtų ir pamylėtų
Apkabintu pabučiuotu ir tiesiog pažiūrėtų į akis nieko net sakyt nereikėtų..

Bet aš gyvenu pusiau su tėvais pusiau pas Eva

Manim rūpinasi tik menulis, kažkodėl aš turiu visais rūpintis

Laukia manęs abiejuose namuose gal bent tai malonu..

Gaminu valgyt aš abiejuose namuose

Pasiilsta visi, tik ne tie kurie noriu kad pasiilgtu

Apie karšta meilę ir sexą aš net nekalbu, baigiu pamiršt kas tai nes pakolkas žaloja vienpuse kvaila meilė kuri tik riboja mane nuo gyvenimo džiaugsmo ir tas sexas nesuprasi kaip iš reikalo kad tik nervuota nebūčiau.. Ilgesnį laiką nepasimylėjus tampu kažkokia suirzus

Tokio veiksmo... net nebeatsimenu koks tai jausmas...

Gaunu begales komplimentu, kabina net taxistai, nesuprasi kas pasauliui atsitiko bet visas lyg sužinojo jog esu viena ir pradėjo ant manęs lipt. Kaip sunku kai man visas tas pasaulis toks neįdomus atrodo. Priemu komplimentus šypsausi ir vaidinu kad džiaugiuosi tuo dėmesiu kai vidui žiūriu žmogui į akis ir planuoju kaip greičiau atsidurt kur nors kitur. nebesuprantu savęs.
Bijau susirast sau žmogų, bet tuopačiu ir suprantu kad be jo gyvent negaliu ir vis sapnuoju Švarcą. Nežinau jau kelinta naktį iš eilės aš jį sapnuoju bet tai jau ilgai tesiasi... Dienom būna kad net neateina jis man į galvą dėl to labai džiaugiuos, ir tada atsikeliu ryte su ašarom ant skruostu nes suvokiu jog eilinį kartą smegenys kūrė filmą kas nutiktų jei... Aš nežinau kiek turės laiko praeit kad nebeužklysčiau į jo fb, kad nebesapnuočiau ir neapsiverkčiau kiekvieną kartą kai suprantu kad jis taip savanaudiškai ir pxistiškai su manim pasielgė o aš tikėjausi kažko stebuklingo, pasitikėjau maniau kad va jis tikrai taip negalėtų, o jis taip pasielgė kaip nei vienas iš mano buvusių net nesugalvotų nors aš Švarcą su jais lygindama angelu laikiau. Bibys jis ne angelas. Prasidėjo hate'as po truputi vis stipresnis, tai labai gerai, reiškia meilė slopsta.
Einu miegot ryt daug labai mokytis antradienį paskutinė teorijos pamoka reikės atsiskaityt visas skolas ;)

Sėdžiu savo namuose savo kambaryje ir jaučiuosi ne vietoje, bet tuo pačiu metu neįsivaizduoju savęs niekur kitur.

Taip skauda širdį kaip dar niekad neskaudėjo.
Vakar visą dieną pramiegojau nes gerai užgėriau 5tdn. Gal ir gerai kad buvau girta kai su juo susitikau. Paiemiau skola beveik neatsimenu ką kalbėjau bet kiek žinau tiesiog kas naujo kaip sekas.. Eva jį buvo prirėmus ir pradėjo pist protą. Aš mačiau kaip jam px, pati eva sakė kad sorri zuiki viskas. Pagaliau pamačiau savo pačios akim jog px. Ir dabar nebeturiu jokio postumio gyvent, džiaugtis gyvenimo, kažko siekti. Kai nebeliko jokių net mažiausių vilčiųk, net kai net stebuklas neišgelbėtų situacijos, kai visos pastangos nebuvo net pastebėtos nebenoriu nieko, visiškai nieko. Kodėl mane dabar taip išbandinėja gyvenimas? Draugus sodina, atima meilę be jokios vilties sugryžimui ir neleidžia jos paleist ta vienpuse meilė žudo iš vidaus, dar nužudo tiesiogine to žodžio prasme nužudo padarą kuris mane mylėjo be jokių išskaičiavimų tai mano katė, kai gyvenimas man siunčia visokius šūdus išgyvent, kai nesiseka NIEKAS kuo užsiemu, kai pasaulis praranda spalvas, kai nebeturiu kuo džiautis ar didžiuotis. Tada atrodo artėja pasaulio pabaiga.
Kada tos juodos dienos baigsis? Kada galėsiu nuoširdžiai šypsotis ir sakyt kad laiminga? Nes po to kai mane paliko tik porą dienų buvau laiminga savo draugų apsuptyje sode, bet tuos draugus pasodino.
Man taip skauda kai žinau jog nėra žmogaus kuris nori būti su manim kiekvieną sekunde kuris jaučia man tapati nesuvokiamą, nepaaiškinamą jausmą. O aš jaučiu tai žmogui kuriam visiškai px, kuris jau pamiršo kas aš. Ir tai jausiu kol nerasiu kitų akių kurios vers mano širdį plakt greičiau, o bijau tų akių labiau nei mirties, bijau naujos meilės. Bijau vėl būt įskaudinta.

Įsivėriau pagaliau septumą (auskara nosyje kaip bulius atrodau :DD(ne žiedeli - rutuliukus)) nesugijusios žaizdelės skausmas man visai patinka visai ramina gal atkreipia dėmesį nuo širdelės skausmo,.
Nežinau ką daryt.. Aplink mane pilna fainų žmonių siekiančių mano dėmesio, bet visus atstumiu, nematau nieko įdomaus nieko kas mane užkabintų, gražūs žmones, protingi.. o man tušti. Vėl manęs niekas netraukią, iki šiol pisu tapatį padarą kurio nemyliu ir jis pats myli savo buvusią, tik skirtumas tas kad dar iki šiol su ja susitikinėja ir gal net vėl draugaus, o mano meilė man nebejaučia NIEKO, gal net kaip į priešę, ne kaip į nepažystamą žmogų žiūri su kuriuo net nenori susipažint. Tai toks mini skirtumas tarp mūsų. Ir jei nebūčiau priklausoma sexui ir nevaikščiočiau nervuota ilgą laiką negavus pist tai jaučiu mes su juo net nebūtumem draugai :D
Pragėriau DAHUJA pinigų tą naktį. Vėl skolų neatidaviau, nors pasiemiau skolą iš Švarco, vienintelį dalyką kuris dar mus siejo, tuos pinigus tiesiog pragėriau.......
Nenoriu nieko.
Nenoriu nei materialių nei morališkų dalykų,
Žinau kad privalėsiu šiandien išlyst į miestą - kašio finalas ir Lietuva jame. Tik nžn kokia bus mano nuotaika...

Aš net nebežinau kaip suprast šitus ženklus man siunčiamus gyvenimo
Gal artėja pasaulio pabaiga?
Ar man reik bėgti toliau nuo savo dabartinio gyvenimo, emigruoti ir pradėti kažką naujo tapti visai kitu žmogumi?

Šiandien rytas buvo tikrai malonus, atsibudau Evos glėbį ir papusryčiavusios sedėjau su kavos puodeliu ant palangės, mokiaus hygienos normas rydienos atsiskaitymui, šypsojaus neseniai pabudusio Užupio gatvės žmonėms viskas buvo taip ramu ir saulė glostė skruostus. Kol nepraėjo draugelis, ko tais labai susikrimtęs nors jo veide net nuovargio nesu mačius vien pozityvas, pasikvietėm užeit, pasirodo praradau ir tai, ko galvojau buvau vienintelio nepraradus. Žmones kurie mane palaikė ant kojų vos po tos dienos kai išsiskyriau su Švarcu... visi 3 dabar sėdi. Sėdi tamsiam, šaltam, drėgnam kambariuke su grotom ir sedės mažiausia 6 metus.. Žmones tie kuriuos imk ir prie žaizdos dėk, kuriem galėdavau paskambinti betkokiu paros metu ir jie galvą išsisuktų bet man padėtų, žmones kuriuos gal net pradėjau pamilt dabar uždaryti ir lyg neužtektų man šito mama parašė į fb kad mano katė mirė.
Va gryžau tiką iš sodo. Palaidojom ją prie sodo ant piliakalnio kurio viršui didelė Jėzaus statūla. Nesu krikščione bet man tas kalnas šventas. Daug ašarų išvertą viršui ten vieta kur aš pabėgdavau. Pabėgdabau išsiliet.. išsirėkt ar tiesiog pagulėt ir pažiūrėt į medžių viršūnes. Būten ten palaidoti 2 gyvunėliai su kuriais aš užaugau, Bosiukas prancuzu buldogiukas, puseseres šuo, šuo kurį vienintelį taip stipriai mylėjau, kurį žmogaus vietoj laikiau ir.... ir padarėlis. Padarėlis su kuriuo užaugau, kartu miegojau kuris vienintelis mane mylėjo visa širdim ir tik mane.. Nerašysiu daugiau nieko apie ją, ji buvo tobulas padaras ir aš tik džiaugiuosi kad galėjau užaugt kartu su ja. Dabar jos siela tesia gyvenima kažkur kitur ir aš jaučiu kad jei ten gera, jos laikas atėjo mirtis musų kūnus pasiims visų ankščiau ar veliau, nuo to bėgt nereik, tai reik priimt ir pamiršt.
Myliu tave Myciuke. Myliu taip kaip dar nieko nemylėjau ir gal nemylėsiu.
Ką dar turėsiu išgyvent?
Kiek dar iš manęs atimsi?
Gal man jau mylėt negalima? Nes kažkaip viskas ką myliu staiga dingsta per pastaruosius mėnesius atemei VISKĄ ką myliu, kas mane daro laiminga. Net baisu ką atimsi dabar? Kada tos juodos dienos baigsis ir man vėl pradės sektis? Nes pakolkas net kai visom jėgom stengiuos atsistot ant kojų tu tik dar stipriau bloški ant žemės. Nusipirkau moba nauja už 100 eu bybi.. sugadino kištuka man lohas kažkoks... ok ne lochas jis norėjo padėt tik gaila nežinojo kad skirtingi būna iPhone pakrovėjai... Ir kas žiauriausia tai supratau kad manės vėl net tik fiziškai nebetraukia joks vyriškos lyties atstovas gg wp Švarcas tu sugebėjai taip sužalot man smegenis kaip buvo tik sužeidęs Titas po jo aš visą vasarą dariau beleką ir man nepatiko nei vienas vaikinas atrodo net neturiu prie ko prisikabint, atrodo kad su tuo žmogum tikrai būčiau laiminga, bet kažkas nesuvokiamo man pastato sieną ir kad ir kaip jie stengiasi gauti mano širdutę ar bent išpist aš atstumiu. Nors ir sunku man vienai nors ble ir pistis noriu aš atstumiu.
 Matyt bijau meilės.
Vos pradėsiu ja džiaugtis iš manęs ją atims.
Tai kam save kankint? Tiesiog gyvensiu ir kol manęs vėl neužburs kokio psicho akys ir nepamilsiu jo beviltiško gyvenimo būsiu viena. Bandysiu išgyvent šitus tavo, gyvenime, siunčiamus išbandymus. Pamatysi aš stipresnė nei atrodau :))

Nebeskaityk šito daugiau, nevieta tau čia, nevieta niekam čia. Pati nežinau kodėl šitas šūdas yra viešas. Gal dėl to kad rašau čia beveik 5 metus ir dar kol kas nebuvo jokių baisių dramų dėl jo. Aš rašau savo visas (beveik) paslaptis visa paleva visus jausmus ir tai palieku vieša. Gal tiesiog nenoriu kalbėt su savim ir rašydama į viešą erdve lengviau išsipasakoju ir jaučiuosi geriau. Bet ne tau čia, Eima, vieta. Kai man exzitas parašė kad tave paguosčiau aš atsisakiau nes nenorėjau suteikt kokios nors vilties, man dabar vienai reik pabūt be betkokių dramų, bet aš jam pasakiau kad tavęs tikrai pasiilgau, šiaip gražių žodžių, bet veliau supratau, kad tu ne ką geresnis už kitus.. Negana to kad galimai mane iškeitė į kitą paną dar ir žmones mane prisimena kai tik žopa būna ir čia ne tik su tavim taip.. Tikrai hujovai pasijaučiau. Net lošt normaliai negalėjau. Bet px man tiesiog dabar sunku, dėl to taip skaudžiai reaguoju, nežinau kodėl išvis į tai reaguoju. Vienintelis prašymas tik niekam neprasitark apie šį site ir ne screenshotink, ne copink ką rašau, ir neskaityk ts'e prašau, būk bent tu žmogus toj telemunda prezenta kompanijoj. Jie jau visai nebežino kas yra asmeniniai kas yra vieši dalykai. Ir šita svetainė perasmeniška net tau, neiviena mano drauge nežino net jo, žino kad rašau kai man žopa bet ir žino kad aš nerodysiu jom tai ką rašau, nes ko negaliu ar nenoriu jom pasakyti būtinai būna čia įamžinta. Tai juolab nenoriu kad žmnes kurių realiai nesu net mačius žvengtu iš mano jausmų ir išgyvenimų. Šiaip pasiilgau tu pasikalbėjimų, bet aš labai nemėgstu būt eiline pana, o kaip supratau tikrai ne su 2 ar 3 o daugiau mergų taip chattinai, o aš susireikšminau tikrai kažką dar galvojau. Šiaip jei ts'e aš tyliu, dar nereiškia kad neturiu ką pasakyti, aš tiesiog šitoj erdvėj pasirenku geriau patylėti nei dar labiau audrint tokius pletkininkus kaip exzitas. Plius nemėgstu būt vietoj kur esu nepageidautina tai išėjau nes pats žinai ko iš manęs reikėjo pletkininkui aš žinodama kas bus pasirašiau tik pervėlai išėjau reikėjo vieną game sulošt ir čiuožt iš ts'o. Man balsas irgi daug reiškia.
Čhao Eimantai, būk geras pamiršk šita svetainę :**

Buvau manikiūro pamokoj teorijos pize rašiau daugiau nei per 12kl mokslo metus :D Net nemaniau kad tiek teorijos bus manikiūre. Čia ir biologija (odos gydimai visokie) ir chemijos (lakų dezifekagnakvlj šudu bezdalų) žodžiu tikrai sunkiau nei maniau bet man tai patinka :) o po to vien geros naujienos - gavau pagaliau anstolio laišką piso 38eu pyderai o aš jiem atsidėjau tik 30 tai reiks ką nors sugalvot. Tėvas pasiemė ta laišką pradėjo taip prota pist lyg aš iš jo tų pinigų prašyčiau. Kažkokia šian diena.. keista. Px sakiau game'insiu visą dieną, bet kad nemoku lošt.. lolą va vien loosai pastaruoju metu visiškai išsiblaškius, apie csą tyliu, kai Titas užkėlė mano acc tai beleka aš ten, gw lošt su kuo neturiu viena tyngiu, o wowui šaibų nėr. Nieko gausiu pirma stipuškę pasiimsiu wowo laiko reik mauntų iš reidų pasirinkt, kol neišėjo naujas pachas. Kas liko.. hots kažkaip netraukia, o ne online tyngiu lošt. Tai blm kaip čia pasakius neturiu ką lošt :D Piešt negaliu kažkoks gruzas šian, einu susitvarkysiu spintą.. reik persirinkt rūbus visgi vasara baigės.. taip greitai.. atrodo spėjau tik mirktelti, o viskas baigėsi...

Pasiilgau tų mielų chatų.

Pasiilgau bučinių į kaktą.

Pasiilgau rankos laikymo sunertais pirštais.

Pasiilgau žvilgsnio pilno ne tik aistros, bet ir meilės.

Pasiilgau to saugumo jausmo, tos pilnatvęs ir ramybės kad esu kažkieno nuosavybė ir nereikia kitų.

I MISS:

Per pastarasias dienas sugebėjau prarast VISKĄ 

(išskyrus drauges.)

Nesiskundžiau čia, jau baigiu išsprest visas problemas, bet kadangi vienatvė užgriaužė tai ir čia papasakosiu.

Prapisau:

Darba

Čiūvą

Tėvus (belekaip susivare buvom) reiškia ir namus (pagyvenau užupyje)

Telefoną

Pasą

Pinigus kad apmokėt antstolius

Katė miršta

Ir dar daug šūdų įvyko mano gyvenime.

Bet gera buvo šokti per lofto festą sekmadienį ir suprasti kad nebeturiu ką prarasti, kad viskas, visiška duobė... Pilnatis nupiso visiems protus o man gyvenimą. Bet pilnatis baigės pasidariau naują pasą, susiorganizavau iš kur gaut pinigų, parašiau zajavą dėl mobo, tuopat radau pigiai naują, prasidėjo manikiūro kursai tai darbo net nereikia, susitaikiau su tėvais, katei nupirksiu vaistukų gal padės, dėl čiūvo tai bbž susiradau sugulovą bet jis lohas ir tuo man pradėjo patikt tai sugalvojau kad nebeturiu sugulovo. :D Nea realiai tai neblogai patusinau. Nepaisant to kad belekas darės su mano gyvenimu dar pisau žmogų kurio nemyliu bet buvau kažkaip laiminga. Kelis kartus palūžau, netyčia patekus Švarco fb profilyje pamačiau video kurio dainos žodžius taip sureikšminau kad sugalvojau kad mane iškeitė tada jaučiausi kaip iškeista, manęs niekad gyvenime išdavę nebuvo o čia IŠKEISTA į ble "geresne"... Tai biškuti buvo panika.. Jei ne Bažne su Gliuku čj tokia depresija pistų.. bet sugebėjo abu labai gerai paguost, Gliukas savo energija ta šiluma ramybe sustabdė įsisiautusią širdį ateme iš manęs ciges kad pakelio nesuvalgyčiau viso, pakeitė į funky dainą ir palaikė mano iš nervų drebančią koją, nusiraminau nuėjau į virtuvė ir ten Bažne belekaip Jį apstūmė, nieko nesakiau, tik išklausiau ir man tai padėjo, net kai žn koks Švarcas yra ir px man ką galvoja kiti tuo momentu man tas hate'as labai buvo vietoj ir laiku. Šitas postas toks beviltiškas, minčių šuoliai jaučiu tai ką rašau suprantu tik aš pati...

Bet px tuoj įsigyvensiu, laikas gydo... aišku jei nebūtų visi aplink porom gal būtų paprasčiau gyventi, bet laikas gydo tuoj visai nebereaguosiu į mielus porelių prikolus kurių taip pasiilgau.. 

Noriu dabar kad kas ateitų ir paimtų mane ant rankų nuneštų nuo pc ir mestų į lovą pradėtų kutenti bučiuoti pasakytų ką nors gražaus arba durno krv susimuštumem pasimylėtumėm ir užmigtumėm. Va. Bet to nebus. Kol nepamilsiu savęs to nebus, kai pamilsiu save, gal kas nors pamils mane, ir ne pusei ir ne 2 metam o ilgiau ir stipriau. Nenoriu turėt daugiau laikinų santykių, nenoriu su baime laukti jų pabaigos, nemaniau kad viskas taip greit baigsis su Švarcu nuoširdžiai tikėjau kad va Jis tas.. Pasirodo Jis buvo tik eilinė stotelė mano fakin gyvenime.

Stotelė kurią iki šiol myliu...

Ir priimčiau atgal jei tik norėtų..

Viltis miršta paskutinė.

Dabar reik susitvarkyt savo gyvenima o kas bus veliau tas bus. Žiūrėsim

Labanakt man ryt į paskaita, myliuu :*