Ai
Darau visiškai beleką su savo gyvenimu.
Bet šiuos metus aš tam ir skyriau.
Baigiau šūlę, išlaikiau 5egzaminus, užsirašiau manikiūro kursam pradėsiu rugsėjį ir 3 mėnesiukus turėsiu ką veikt.. Tai reiškias liksiu Vilniui dar 4 mėn.. Tada gal į Kauna.. tikiuosi į Kauną..
Veliau gal apie reikalus.. šiek tiek noriu paverkti apie savo durną širdį ir dar durnesne save kad klausausi būtent jos o ne proto.. Ir kodėl aš nesimokau iš savo klaidų.. eilinį kartą susiradau žmogų kuris visą save atiduoda kokiam nors tikslui, kad toj srity tapt geriausiu, ir tokiam žmogui atiduodu save pačią. O tada verkiu kad negaunu pakankamai dėmesio... cmon girl kada nustos peštis širdis su protu, kada suvoksi ko nori iš savo antros puses iš savo gyvenimo? Visų pirmą jaučiu reik atskirt šiuos du aspektus, nes aš eilinį kartą juos sudėjau ir jaučiuos praradus gyvenimo prasmę..  aš neišsiskyriau tiesiog atėjo tas laikas kai jis tiesiog užsiema savo reikalais ir negali man skirt tiek dėmesio kiek noriu - o aš psihuoju.. žinojau kad ateis toks laikas - bet vis tiek psihuoju, žinau kad esu mylima bet širdis jaučias jog vpšė nereikalinga.. jaučiuos lyg šizike. Dvi asmenybės manyje, viena įsimylėjus ir kita protinga... gaila tik kad ta įsimylėjus valdo dažniausiai o protinga tik kartais įsiterpia. Negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be Švarco, tikriausiai vėl pradėčiau tūsint žiauriai kad nė sekundę nepasilikt su savo mintim, vėl žaločiau smegenis ir ištisas paras leisčiau su skirtingais žmonėm. Vaidinčiau faina ir smagią nors vidui bėgant laikui tik byrėčiau kol iš manęs nebeliktu nieko. Jei  išsiskirsiu su juo labai bijočiau meiles, jaučiu vos tik pradėčiau jaust kažką stipresnio nei draugystė iškart dinkčiau, kad tik vėl nekentėt, aš pati apsikraunu, jaučiu net būtų tobuli santykiai aš vis tiek šūdų prisigalvočiau ir kentėčiau. Mane jau geriau muša iki outo nei skaudina žmogus kurį myliu.. fizinis skausmas nepalyginamas su psichologiniu, žaizdas išgydisi bet jausmai liks visados, nesvarbu kas benutiks jei tik jaučiau kažką žmogui niekaip nestsikratysiu to virpesio širdį.
Net nežinau ką reiks daryt jei kris mano santykiai ant skardžio.. ar gaudyt bandyt visais įmanomais būdais susigtąžint meilę ar tiesiog paleist ir laukt, žiūrėt ar sugįš, o sunkiausia, ko jaučiu tikrai nesugebėčiau, apsisukt ir nueit, juk gyvenimas tik prasidėjo kodėl turiu jį baigt vieb dėl jautrios širdelės kuri pamilo žmogų kuriam svarbiau jis pats. Nžn gal čia aš nesveika ir žmones kuriuos myliu keliu aukščiau nei esu pati, dėl jų givybę paaukočiau, galbūt aš meilę suvokiu kitaip dėl to taip kenčiu.
Nenoriu daugiau nieko sakyti. Ate. Sori už klaidas per mobilka rašau, tikiuos įskaitoma... jei tik kas skaito.