Ilgą laiką jau čia neužklydau..
Nebuvo ištiesų ko. Turiu kam rašyt viską apie ką vos pagalvoju ir man nereik čia gaišt laiko kuris dabar man toks nežmogiškai svarbus! Ateinantį pirmadienį man kalbėjimas aš dar neturiu parašius kalbos.. pasimetus išties aš bet nesuvokiamai Laiminga nes įsimylėjau! Seniai labai jaučiau šitą jausmą. O viskas taip random gavos kad man labai baisu kad viskas gali taip random ir baigtis... kol kas viskas žiba atrodo geriau ir būt negali, bet tas ir gąsdina. Nes aš skraidau padebesiais ir jei tik prarasiu šita žmogų aš žlugsiu morališkai... garantuota depresūha ir savęs visiškas nevertinimas. Aš per daug laiminga kad jį turiu.. bijau, bijau jį prarasti labiau nei bijau mirti. Išties įsimylėjau ir negaliu patikėt kad per tokį trumpą laiką žmogui jaučiu tokius nesuvokiamus jausmus.
Myliu.
Bet reik susiimt, reik mokytis iš klaidų ir būt stipriai.
Aš stipri :]