Tustumas, tai zudantis zodis kuris mane labai myli ir vi dazniau aplanko. Jauciuosi totaliai tuscia, norisi vel pajust adrenalina, drugelius pilve, gal net laime kuri jau seniai mane paliko, todel tenka vaidinti ne tik pries kitus, bet ir pries save. Dingo mano jausmai betkokiai gyvenimo pkopai, visi laukia vasaros, parinasi del kontroliniu ir egzu, iesko nauju nuotykiu ir gyvena pilnavercius gyvenimus, o as nebenoriu nieko. Atrodo dabar mano sansas suprasti kas tikri draugai o kam ant manes giliai px, sansas suarteti su klase net jei jau pasibaige mokslo metai, pabaigt sita skylia ne zemesniu pazymiu uz 9 ir atlaikyt savo 15tu metu nesamones, o as nenoriu nieko. Istiesu tai noriu vieno kvailo ir tikrai bereikamio veiksmo mano ateiciai, noriu pazaisti simsus. Vat uzsimaniau todel laukiu parkeliaujancio mano bahuriuko, t.y. pc. Stai ka as vasinu tustuma, kai galvoj vejai svilpia ir tau vis kartoja kad isprotejai, o nesinori, visai nesinori. Na va atradau dar viena nora, noriu vel gyventi! Po galais visgi as toir gimiau siam pasauly, ar as klystu?

Atleiskit uz klaidas... Pildau su tlfonu.