Atleisk pasauli, bet žinau,
Kad atsisveikint mums senei jau laikas.
Nebepavyju aš gyvenimo tėkmės
Nebejaučiu ir meilės aplinkinių
Nors pasitrauksiu aš iš kasdienybės jų beribės
Bet nepaliksiu įspaudo kitų krutinėse
Nes kaip gimiau nematoma savo tėvynėj.
Mirtis dėl jos ir liks bereikšmis kraujo praliejimas.
jei ką tj dar nesižudau, tik nuotaika db tokia. dar...
krv, kiek streso pirmos eilutės įvarė. ramiai, mažuuut. ;*
AtsakytiPanaikinti