Gyvenimas saldus, jis skanus kaip pyragaitis, kupinas cukraus be kurio gyventi negaliu. Tačiau visi žino kad jei padauginsi saldumynų bus bloga. Va ko dabar man norisi rėkti, klykti, cypti, nes man bloga, bloga nuo nuostabaus gyvenimo šūlėj ir didelio saldaus šūdo namie. Kalbėjau šian su mama ilgai labai ilgai gal 10 minučių kurios manęs vos neprivertė šokt pro langą. O būčiau gražus blynas visgi 8 aukštas... prie reikalo, pokalbis baigės tuo kad nusprendėm duot jam bandomajį laikotarpi o po to s k r y b o s... Mama sako kad skirtis yra beptoto lengva. Tikiu, bet po jų būna baisu, vis dėl to myliu ta pasikėlusi asila ir kad kaip an būtų šlykštu net žiūrėti į jį išsiskirimas bus nelengvas. Su mama išsinuomuosim butuką ir bandysim robštis iš juodos juodos duobės kurioje mus jis užkasė. Bijau tos ateities... Tiek daug druskos ant žaizdos gyvenimas beria... kur tas cukrus?????