Sveikučiai, vis dėl to nusprendžiau rašyt nes net 2 žmones skaito :DD 

 

O dabar papasakosiu kokia aš smagi no liferė esu, Štai tą paną aš nuspalvinau su kompu ir tai nėra taip paprasta kaip atrodo, jau mokausi piešti gan daug laiko su pc ir šis vienas iš mano paskutiniųjų darbų. Kotra (mano klasiokė) yra tobula dailininkė (čia jos piešinys) aš irgi norėčiau kada nors taip mokėt piešt. Žo ji man atsiuntė nufotkinta piešinį o aš ant jo nupiešiau naują ir gal šiek tiek pakeisdama jį nuspalvinu, sauds easy, but i worked about 1 haur with it. Sweet yeah??

Nepaisant visų šitų šmutkių jau greit mane mama užregistruos į kokia dailioškę, so aš ruošiuosi aukot laiką menui, bet nesiruošiu jo susiet su ateities darbu, būtiu verslininkė :DDD

Kaaaaaaažkaiptai nesirašo man šiandien, tai gal tiek ir pakaks ;**

Labanakt ;* 

Norėjau kalbėti apie draugus esančius aplink mane, bet aš jų neturiu todėl nutariau susilaikyti. Matyt nemoku aš draugauti, kad mane taip greit pamiršta... Gretut jei šita skaitai, tai aš tave laikau drauge saulut, tu tikiuosi mane irgi.

Man atrodo kad tu G. vienintelė skaitai mano blogą, nors apie jį žino didžioji mano "draugų" rato dalis, matyt jiems nekyla smalsumas apie ką aš čia belyzgavoju... Gera išsakyt savo mintis interneto platybėse, bet jei nieks neskaito, tai tampa beprasmiška, norisi ištrinti šita debilička daiktą ir susisukus kaldroje ant lovos su kavos puodeliu išsakyt savo mintis popieriui, į kokį sąsiuvinį ar užrašų knygutę. Visos mintys nuomonės lieka niekam nežinamus bet pati jautiesi geriau. Jau galvojau apie tai, išsirtaugus dienoraštį kurį rašiau palangoje, su šypsena skaičiau net pačias baisiausias dienas ir džiaugiausi kad daugiau niekas neišgirdo mano minčių kurios paslėptos poperiuje. Dar pagalvosiu apie tai, bet jau abejoju kad čia toliau rašysiu ir atleiskit, neskaitysiu kitų blogų, nebent tavo Gretute, nes viskas kas apie tave man yra miela ;*

Pradėsiu gerti ir ne šiaip pramogai, nes atsisakiau jau to kas mane nuramindavo, so liko alcoholis. Aš tai pasakiau tiesiai šviesiai jam ir net jei jis buvo girtas man pohui, jis man leido. Mano ištarti žodžiai "iš tos nevilties pradėsiu gerti" mama žiauriai sukretė nes tik ji žino kad aš nemeluoju.

Mano blakstenos tapo tookos sunkios, jos panera mane i grazia vaizduote, atsiriboju nuo aplinkos, ir negirdziu daugiau nieko tik laolrodzio duziis or kaip tyliai pelytes cypsi uz spitos. Gera, ramybe ir tonosvaikystes prisiminimu. Atsimerkiu, man pries akis vis dar tapati maza virtuvele, aprudyje papuve, bet vis tiek mieli baldai sukuria nuostabias vaikystes vizijas, matau save dukstancia, duzgiancia aplink virtuve, besiraukancia kai mama kviecia valgyt, nes as svajojau but tokia tobula kaip barbie, but modeliu ir apzavet visus pasalio gyvius, tuo metu jauciausi taip lyg buciau tobula, visi berniukai su manim draugavo visos mokytojos mame mylejo. O dabar? As praradau ta tobula meile sau todel kiti manes nebemyli or esu pila tustum kaip ir kiti, daugelis kitu siame pasaulelyje. Augau, keiciausi ant akiu ir ne tik isore bet ir elgiasiu. Nezinau kuo dabar tapau, bet man dabartine as nera labiausiai prie sirdies, nu nk paziuresim kaip bus. Nenustebkit jei as staigiai tapsiu ...kitokia....

Ir kam stengtis? Koks tolkas sudėti visą save į kokį nors darbą, o jis vistiek nueis šnipštu... Aš lengvai palaužiama, kartais galima pagalvoti kad man visiškai pohui ką kalba kiti, bet tai netiesa, vos paklausiu mamos kur mano kostiumo lekalai, ji pradeda rėkti ir panašiai, o tėtis tada cekava zosė lenda, vaidina gerą tėti bando padėti, papirkinėja kinder Buenomis ir šiaip skaniais dalykais, o man tada jau visai dinksta noras siūti apskritai ką nors daryti... Kas yra mamai nežinau ir paklausti negaliu, nes vėl rėks, o kai ji rėkia norisi prasmegti žemėmis.. Verkiu jau ketvirta kartą šiandien ir dėl ko? Ar visa tai verta mano ašarų? Manau kad ne, bet aš per silpna jas atlaikyti...Mama aišku pavargus, veik visą dieną triūso, dirbo, tvarkėsi, dar dabar kuopioa kažką vonioje... O tas kiaulė išsidrėbęs ant sofkutės kaip visada dviračio žinias žiūri, keista kad alaus negeria... o gal aš tiesiog to nebematau, gal tai tapo kastienybe? Oh oh jis dar sako kad negeria, nėra alkoholikas...

Mano blogas vien apie jį, bjauru labai bjauru. Nesinori apie jį galvoti bet negaliu, negaliu, negaliu. Jis kaltas dėl visko viskooo. Aš irgi. Noriu susisukti į kamuoliuka ir negirdėti nieko, girdėti tylą, mirtina tylą, nematyti nieko net tamsos, nejusti nieko, nei šalčio nei šilumos, išnykti ir viskas, dinkt, sprogt. Visi iš manęs kažko nori, tvarkos, kostiumo, draugystės, meilės, laiko, pastangų, darbo, šypsenos, peties išsiverkti, tiesos, paslaugos, patarimo, visko, bet man tai jau per daug, noriu išnykti.

Gyvenimas saldus, jis skanus kaip pyragaitis, kupinas cukraus be kurio gyventi negaliu. Tačiau visi žino kad jei padauginsi saldumynų bus bloga. Va ko dabar man norisi rėkti, klykti, cypti, nes man bloga, bloga nuo nuostabaus gyvenimo šūlėj ir didelio saldaus šūdo namie. Kalbėjau šian su mama ilgai labai ilgai gal 10 minučių kurios manęs vos neprivertė šokt pro langą. O būčiau gražus blynas visgi 8 aukštas... prie reikalo, pokalbis baigės tuo kad nusprendėm duot jam bandomajį laikotarpi o po to s k r y b o s... Mama sako kad skirtis yra beptoto lengva. Tikiu, bet po jų būna baisu, vis dėl to myliu ta pasikėlusi asila ir kad kaip an būtų šlykštu net žiūrėti į jį išsiskirimas bus nelengvas. Su mama išsinuomuosim butuką ir bandysim robštis iš juodos juodos duobės kurioje mus jis užkasė. Bijau tos ateities... Tiek daug druskos ant žaizdos gyvenimas beria... kur tas cukrus?????

Kai pateka saule ir nudazo skliauta melinai Senemvilio mistelio zmones praveria sunkias nepailsejusias akis, lenda is siltu pataluy saltus dregnus kambarius ir uzsimetete ant kuno visus skarmalus kuriuos turi vel eina triust, dirbt, kad isgyventu... Gregoris sedejo ant akmeniniu laiptu ir maskatavo kojomis, stebejo mirstanti miesta su meile ir tuopaciu jausdamas baisu liudesi, kancia, ir bejegiskuma. Jisbuvo tik jauhas daigialis tankioje pievoje, jam prasiverst i saules sviesa reikia but labai stipriam ir nenustot siekti tikslo, kad ir kaip tai būtų sudetinga...
..................
na kaip jums izanga, a.? Ar apsimoketu bandyt rasyt????

Kuo as prasikaltau? Nesijauciu kaltas. Manipuliuijat nezinau del ko, as isgeriu man labai padeda, betvarkes padarytos, jauciuosi blogai, ilgam manes neuzteks. Va jo zodiai, baisus bjauri zodziai, taip jis nesupranta. Mano esantis seimos galva, verchas, o man jis siuksle. Per skaitinius skaitem apie dukros ir tevo santykius, man buvo sunku atlaikyti jausmus ir mokytoja tai mate. Nezinau ar istversiu kitu miniaturas kur pasakos kad reik myleti savo teva, nes jis tavo tevas, tai lyg ir tavo pareiga, tai blet tada tėvo pareiga? But taksistu zaist kompiuterinius zaidmus ir gert. Nahui suauga tegul asilas alkoholikas,dar mane sugebejo isvadinti yvairiausiais zodziais... As turiu ne jo pavarde, o senelio, mane uzaugino mama, o tevas tik banali fraze apibudinanti vyra kuris apvaisino moteri. Thats the end of my story about my father, i don't ewen know his name...

Noooriu, noriu pastaruoju metu nolifein. Bet negaliu. Matyt todel ir noriu... Aisku man reik ateities, kurtis ta versliuka, bet kai didzioji dalis savaites uzkrata visiski nebesinori galvoti apie tai, kaip bus gerai ateityje... Gavau toucha ir sian beveik visa diena ji maigau ir man vis dar nenuibodo. Myliu sita daikciuka. Sedeciau tikriausiai savaiciu savaites kol neismoksiu greit rasyt :p mazas mielas kompiuteriukas. Viskas ko,tokiai no liferei kaip as. Ir del jo galiu dekoti tik Gretutei :* vai vai vai kaip smagu. O dabar pakalbekim kita tema. KUR DINGO GRAZUS BX? Ar cia as praregejau ar cia jie pabjaurejo nezinau, gal statausi sau per didelius reikalavimus, bet nee. Kazkaip grazus dabar tik viresni, daug viresni, o prie ju as nelendu. Apskritai kad ir paemus paprasciuia pvz.: kiss club'e arba per mazi arba sutraukos arba siai galva kazkur patranke. Baisu net galvot apie tai, nieko, gyvensiu su poziuriu kad greit emigruosiu i Anglija, o ten bus graziu, tiesa Gret, ten yra sexiuku??? :pp Niu gerai zuikeliai begu jau bo akis skauda del ziurejimo y maza ekraniuka :D*

Komiksai, tai smulkios knygutės internete atėmusios man puse smegenų, ir aš kalbu apie tikrus komiksus japoniškas mangas, o ne barbie ir donaldą. Esu jų perskaičius per daug tikriai per daug, nesuskaičiuojamus kiekius fantastinių ir pošlų knygučių...Mano klasėje atsirado dar vienas žmogutis kuris kaip išprotėjas kišo savo manga man į rankas ir vien apie ją galvojo yra nauja auka. Man jos gaila..... Bet mangos niekad nepaliksiu vis dėl to esu didesnė auka negu save laikiau ;DD