Vienišumas griaužia iš vidaus. Man reik vyriško glėbio... bent vakarui.. negaliu per tą vienatvę nustot galvot apie Kevina. Dalbajobe aš. Bet šiaip tai viskas zjbs.
Gražus ištiesų tas gyvenimas :)

Tas jausmas, kai nežinai ko nori, bet tau to kažko taip trūksta, kad pradedi norėt tai ko ištiesų nenori, tam kad nejaust to nežinios jausmo..Tai va.. Buvau šį savaitgalį su Eva abi naktis ceche, o dienas pas ją prakimarinom, šėštadienį visą pramiegojom.. Išties buvo smagu, bet vakar naktį labai ilgai grojo Kevinas.. Man tikrai žiauriai patinka kaip jis groja, bet negalėjau patūsint, labai širdį skaudėjo girdint jo muzika ir matant jį prie pulto. Žinau kad aš jo nenoriu, bet kol nerasiu kažko kito vis kelsiu beviltiškas mintis vos kas primins man jį, o visas mano dabartinis draugų ratas jį pažysta man į betkurį pažiūrėjus gali suspausti širdutę, ne jo aš noriu, aš noriu būt nevieniša.. Bet man dalbajobei niekas neįtinka... 

Bet aš laiminga (nors skauda širdį, nors spaudžia mokslai ir nesusikalbu su tėvu) aš patenkinta tuo kas esu, kaip esu ir su kuo esu :)

Tuoj eisiu miegot, bandysiu užmigt naktį, jau seniai tai teko daryti, man nakties laikas persitempė į rytą ir reik kaip nors sugebėt ryt atsikelt į mokyklą. Nieko visiškai nieko nepasimokiau per atostogas. 

Aš beviltiška

Ir vieniša
Beprotiškai vieniša. Visi porelėmis, porelėmis, o aš viena. Nenoriu nei vieno iš mano pažystamų rato, aš visiškai viena, net neturiu ko siekti ar apie ką svajoti. Tiesiog esu viena. Ir nenoriu jokių naujų pažinčių vpš nuo žmonių pavargau,  pavargau šypsotis, pavargau būt mandagi, faina, maloni. Pavargau visiem padėti. Pavargau gyventi.
Gruzas. Pavydas. Nuovargis.
Ne man ne athodai. Tiesiog atėjo tas laikas kai reik man dingt iš visų gyvenimo ir pradėt iš naujo. Bet šį kart nenoriu... Šitie raveriai, jie fantastiški žmones. Myliu juos visus, visus ir tuos kuriuos vos pažystu myliu. Nenoriu pabėgt iš jų gyvenimo, bet atėjo kažkoks laikas. Gal bent pertrauka nuo tūsų ir skanumynų. Nepagalvokit kad mirt noriu, galvoju kad tik reik pakeist aplinką bent trumpam..
 O gal nereikia jokių pokyčių? Gal man tiesiog skauda širdį, nes niekas manęs nemyli.... ar kad aš nieko nemyliu, esu niekeno, pamestinukė.

Aš dabar tik tuščias politileninis maišelis blaškomas vėjo po gatves.