Aš laisvas paukštis, kurį riboja tik realybė ir meilė tėvam.

Šianakt sapnavau kad visai praradau protą...

   Jei jauna mergina sapnuoja išprotėjimą, tai reiškia, kad savo santuoka ji nusivils. 

(teks gyvent su katėm :))))

Išsiskyriau su Kevinu, reliai neišsiskyriau, mes niekad ištiesų ir nedraugavom, tiesiog jis nebe mano ir aš ne jo. Antras savaitgalis be manes ir kiekvieną savaitgalį vis nauja mergaitė :) Mačiau jį ceche šeštadienį, nesuvokiu kas jame mane traukia, tas maroziškas stiliukas ir elgesys aš to gi tiap nepernešu, bet vis tiek naiviai žvilgtelėdavau gal netyčia jis žiūri kaip aš šoku... Net šlykštėdamasi juo visą naktį man kilo kažkokia debiliška viltis. Dalbajobė? Dalbajobė.

Ketvirtadienį buvau Malibu klube (:D) nusprendėm su Eva netradiciškai ašvest kalėdas... Ir ką jūs galvojat, turėjau gerą laiką! Buvau su Eva, Syma ir Artūru ir dar kažkokiu Symutes draugu. Visi prigėrėm žopu ir tūsinom pagal rusiška popsuha, ded maroz ded maroz :D kol neįvyko nesamonė kurios nepasakosiu jau zjbl šita istorija, kas buvo tas buvo, man nieko blogo neatsitiko, tai mano dienoraštyje gali ir nešviesti. Ryte atsidūriau pas Eva ir visą dieną ruošiausi išvaryt, atvarė du draugeliai ir nusprendžiau kad tyngiu ir šalta ir nėr tolko man į tuos namus varyt. Nepasigailėjau.
Man taip trūko to stipraus vyriško suimimo, taip truko pačio sexo bučinių ir žodžių kad manęs trokšta dabar ir čia. Buvo gražus vaizdelis, dvi porelės lovoj viena kalba mielus žodelius, komplimentus, džiaugias vienas kitu, o kita: sexas zjbs, jo sexas tikrai zjbs davai dar :D Gera buvo, vėl išpisau kažkokį dalbajobą, bet jis buvo pirmas po Kevino kurio norėjau fiziškai ir išties tik fiziškai, ta ir gavau. Man patiko toks nuotykis ir kažkodėl net nesijaučiu bitchy dėl to, lyg taip ir turėjo būt. Bet žinau, pažystu save, kad ilgai man neužteks tiesiog to sexo, man reikia kad į mane žiūrėtų vyras ir trokštu visa esybę manęs, mano sielos, ne tik kūno.

Nors vakar visą dieną miegojau ir tik naktį pagameinau šiandien jaučiuos visiškai tokia pati išskalbta kažkokia athodna, neapaaiškinamai liūdna. Ko man liūdėti? Ai širdute spaudžia.. gal. Tikriausiai dėl to ir norėjau Kevino, nes man reikia kad ta širdis kažkam priklausytų, aš ja nesusitvarkau, neatlaikau.

Noriu rizikos, daug rizikos.
Noriu gyvent su nesibaigiančiu adrenalinu, nenoriu paprasto ramaus pastovaus gyvenimo, noriu dabar apvogti kažką labai turtingo ir pasileisti į kelia, kažkur toli, ir nesustot keliaut kol nebeužteks jėgų bėgiot ir tada apsistot kur mažam kaimelyje prie kalnų ir lošt game'us visą senatvę. Bet negaliu taip pasielgt, nenoriu nuvilt tėvų. Todėl renkuosi visiškai random posukius gyvenime, kad nenumanyčiau kas nutiks paskui, dėl to ir sakau kad gyvenu pagal vėjo kryptį. Durniausi poelgiai liko kaip geriausi nuotykiai. Patinka man būt išprotėjusiai, taip labai įdomu :)

Aš kaip visada buvau ir būsiu pamesta siela. Siela kuri tapo nebereikalinga, kurios neprižiūrėjo ir ji tiesiog pasimetė. Šita siela buvo radęs Titas ir Kevinas, tačiau ir jie ją pametė. 

Mano gyvenimas priklauso nuo vėjo krypties, nuo planetų išsidėstymo, nuo mano šizofreninių minčių.

Gal dėl to mano siela neturi vertės? Gal dėl to ją pameta? Bet man reikia gyventi įdomiai. Aš nenoriu tobulos mylinčio šeimos, nenoriu pilies ir princo kuris pildytu mano visus norus... aš noriu kosmoso, netvarkos, nesuvaržomos aistros, kažko naujo kiekvieną dieną ir pilnai atsiduodi žmogui kuris tai vertins. Aš dėl žmogaus kuris randa mano sielą galiu padaryt viską, jis tampa tass gyvenimo pagrindas, jei žmogus laimingas man gera jei ne aš privalau padaryti kad jis būtų laimingas.. galbūt per daug dėmesio? gal dėl to pradeda vengt kol neišnyksta kažkur, o aš tik lieku stovėt žiūrėt į nieką kur kažkas išsineša dalį manęs, dali mano sielos..
Negi aš taip blaškysiuos kol iš manęs nieko neliks?
Kada mane pradės vertint žmones kuriuos myliu? Atrodo mane vertina tol kol neatiduodu jiem savo širdies? Kuo ji tokia negera kad žmogus iškart jos šalinasi?
Pasiilgau Kevino žvilgsnio.. to žvilgsnio kurį jis turėjo prieš maždaug mėnesį. tų akių pilnų paslapties ir vilčių. Dabar jose matau tik išgasti ir pitakus. Liūdna.
Vakar užsimaniau išpist vieną žmogų, ne Kevina ir vyriškos lyties, vadinas gerai, vadinas mano jausmai slobsta. Aišku buvo įtakos ir chemijos, bet vien jau tas aspektas kad fiziškai noriu kito asmes įrodo kad nebemyliu aš jo. Nes kai myliu noriu tik vieno. Gaila kad nenorėčiau su tuo žmogum draugaut, bet išpist tai žiauriai noriu...
Dabar žiauriai susirgau. Sėdžiu su tokia temperatūra kad net gliūčina kartais ir balso nebėra. savaitgali pasivaikščiojau gerai nuo posho iki cecho su pedkelnėm plonom ir vans'ais, nes užpiso negyvai tas žmonių paprastumas ir visokios muštynes klubuose tai 3mergos nusprendėm eit į savo narkomanų skylę, kur vyko techno vikingų private party. Pagaliau savo atmosferoi ir tarp teigiamų ir fainų žmonių kurie nežiūri į tave kaip į perkama objektą, prekę... Gaila kad tiek mažai yra kosminių žmonių, gaila kad daugelis tam kosmose pasimetę.
Kas mane šizofrenike suprastų, kai aš pati savęs nesupratu..
Laume aš, laumė kuria miaukia.

Paliksiu Kevina, jei labai norės, jis grįš.

Ir ištiesu

myliu savo gyvenimą. 

Nėra jis ten kažkoks spindintis ir tobulas, Bet jis begalo įdomus, taip gera gyvent įdomų gyvenimą.

Dabar labai gera man, tik labai skaudą širdį, man reik susirast ką nors naujo, surast įdomu žmogų prie kurio būtų gera prisiliest, apkabint ir nepaleist. Nes Kevinas,, nebekosminis jis kosmose dabar, nežinau gal reikėtų jam pradėt pist protą... bet aš nemoku pizdėlit. įpač žmogui kuriam nenoriu aiškint kaip gyvent nes žinau kad tai nepadės ;// Bet žinau, kad pilna nesijausiu be jo. Arba be to kažko kito kuris būtų mano kosmosas, pasiilgau kosmoso....

Nežinau, ar tai, ką jaučiu Kevinui yra meilė.. Taip manau ( tokį jausmą esu jautus tik Titui ir Povilui) tikiuos ne, tikiuos kad tiesiog gera būt kartu, reik kiek pajėgiu stengtis nepririšti ir neįsisvajoti...
Žinau kad jis manęs nemyli, o tai ir yra skaudžiausia. Man reikia kad mane mylėtų, kitaip tapu kažkokia psichinė. Bijau kad prarasiu žmogų, bijau kad ras ką nors geresnio... jaučius nefaina, nereikalinga ir tada viskas griūna. Nenoriu nk tik gameint ir laukt jo SMS.. o dabar puikus laikas jaustis kaip sūdui - 12kl, paskutiniai metai. Egzaminai.

O man tik reikia kad mane mylėtų.
Tik tiek ir tada galiu kad ir į everestą užkopt.
Myliu Keviną, tikiuos kad greit jis mane pamils, arba mano meilė aprims.. kitaip išprotėsiu.