Nieko nenoriu.
Ir rašyt čia nenoriu, bet jaučiu pareiga su tokia nuotaika ir situacija.
Vakar vakare lūžau. Visko per daug.
Darau pertrauką su Povilu, skauda, tikėjausi kad sugebėsiu save įsitikinti kad galiu atsipalaiduoti ir turėt gerą laiką, bet nenoriu.. Maniau blogai, nesigauna man, per daug jį myliu.
Jaučiuosi negraži, niekam nereikalinga - beviltiška.
Susuivariau vakar su girtu tėvu, atkrito mano nervai, net išėjau iš namų... bet neturėjau kur eiti, taigi grįžau pasedėjus 3 valandas ant lietaus.
Jokio noro daryt ką nors, nėr jėgų, ner nuotaikos.
Jaučiuosi palaužiama, silpna būtybė, bijau visko.

n.e.n.o.r.i.u..n.i.e.k.o.

Nors žinau kad noriu kai ko:

Noriu stipriai apkabinti Povilą ir jo atsiprašyti
Noriu pamatyti Gabiją realiai, žiauriai jos pasiilgau
Noriu turėti darbą
Noriu gyventi atsikirai nuo tėvo
Noriu gaut pinigų kad galėčiau išsilaikyti vairavimo teises
Noriu būt graži
Noriu jaustis fiziškai gerai
Noriu tylos
Noriu kad manęs nepamirštu vienas žmogus, noriu jo dėmsio
Noriu būt šiek tiek paprastesnė...