Alex Turner - Submarine

G.R.U.Z.A.S

meniškos sielos žmones vadinami tie, kurie mato pasaulį kitaip, realiai gal tiesiog daugiau galvoja apie jį negu tie "paprasti žmonės". Aš save skaitau meniškos sielos, man būna momentu kai galiu tiesiog sėdėt viena, žiūrėti į kokį gamtos vaikį ir mąstyti apie dalykus, kurie ištiesų nekeičia mano gyvenimo, yra tiesiog nereikalingi. Aš mėstu sėdėt viena ir stebėti vandenį ar ugnį, ta nesuvaržoma nesuvaldomą gali, ta jėga prieš kuria žmogus tera gležnas silpnas padaras, valdomas instinktų ir bandos. Man dažnai būna negera, dažnai verkiu nes nesuprantu savęs, o man labai nepatinka konors nesuprasti, mane nervina net tokie dalykai kai nesugebu išsprest matematikos uždavinio. Tai man su nervais negerai, visi šita žino, jau ir iš mano pavargusio veidotai matos, net kai šypsaus ar juokiuos. Visada galvoju ko žmogui reikia, kodėl jis gyvena, kas jį pastūmi keltis ryte ir daryti kažką kad pragyventų, kas žmogu verčia bendrauti, kas jam leidžia spresti apie kitų žmonių nors ir jausmus.. Labiausiai nesuvokiu meilės, tu neaiškiu jausmų kitam žmogui, man jie nepatinka... Nežinau ar galėčiau sakyti kad noriu kad nebūtų meilės, bet galiu pasakyt kad man ji tiesiog nepatinka, ji yra skaudi, nes ji su laiku baigias, nėra amžinos meilės, praėjus tikrai meilei kuri trunka ilgai lieka pagarba ir pasitikėjimas, bet žmogus yra bjaurus padaras, jam nusibosta dalykai, poros gyvenusios 20metų kartu nebenori matyti vienas kito, tai atrodo nesuprantama, taip tiesiog gaunasi. Mes sutverti ieškoti žmogaus kuris virpintu širdį, kuris užimtu visą minčių karalystę, gaila, mes galim tokius žmones keisti, staiga įsimylėti kažką kita arba kentėti vienpusėje/išblėsusioje meilėje. Netaikau sau tokių dalyku tiesiog rašau ką pastebėjau, man visai kitaip, gal yra žmonių kurie taip jautėsi, bet tiesiog nesidalino, bet tai aš dar niekad negirdėjau. Myliu vieną žmogu jau metus, jis mane taip pat, tobulų nebūna, jis tiesiog beveik tobulas, o aš kaip daugelis amžinai nelaimingų žmonių noriu kad nebūtų jokių trūkumų, taip niekados nebus.. Bet aš retai darau tai ką galvoju, aš taipogi žmogus, tas pats gležas, silpnas padaras, valdomas instinktų ir bandos, darau klaidas ir už jas moku savo supistu gyvenimu. Mano gyvenimas niekad nebuvo nuobodus, kiekviena diena, net jei lieku namuose bus įdomi dėl besibarančių tėvų ar kovos su savo beprotiškomis mintimis. Mane nervina mano silpnumas, suvokiu kad jaučiu nesamones ir turiu liautis, bet aš toliau griaužiu save... Nebežinau kas esu aš, tiek bandydavau įtikt žmonėm, kad pamiršau kokia aš esu ištiesų, dėl to nežinau kaip elgtis kai kovoju su savim, neturiu jokio pavyzdžio nieko tiesiog žiūriu į visokiausio šūdo prikrauta kibira kai stoviu prieš veidrodį. Būna dienų ar naktų kai manau kad aš tobula, būna kai guliu susirietus į kamuoliuką ir noriu tiesiog nustot kvepuoti. Taip mane sunku suprast, logiška kad sunku suprast žmogų kuris nesupranta pats savęs :)

Macklemore - Head UP

Eilinė depresuha. Kai nenori nieko. Žinau kada man būna LABAI blogai, ir dabar taip yra. Kaip įsitikinu? Vienintelis klausimas, kuris turi tvirta atsakyma tik tuo metu kai būna LABAI blogai. Ar galėčiau dabar mirti. Tai neįtakoja manęs žudytis, bet tai faktas kad man taip negera kad px ar dar gyvensiu ir dalis manęs nebenori kankintis daugiau.. Kai šeima, draugai, meilė ir savęs supratimas tampa nevaldomu skausmu širdyje nesuprantu ko noriu, sunku kvepuoti, noriu padusti, rūkau nors būn šlykštu, bet jausmas kaip save žudau mane veža toliau, savęs skriaudimas motivuoja, statymas į aukos vietą priverčia save toliau judėti ir toliau skaudint. Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad man patinka skausmas. Noriu kad mane sumuštu iki samones netekimo, noriu skendėt skausme nuo betko, betko kas man įrodytu kad dar esu gyva, kad esu stipri, kad fiziškai galiu išgyventi net kai siela skendi depresijoje. Kai nori būt su žmogum, svajoji, bet protas tai stengiasi užgošt nes žino kad tom svajonemis save tik skaudini, tuo pačiu ir kitus. Tas gyvenimo įvaizdis sukurtas patirties stebint viresnius. Nesuprantu meilės, galbūt ji ne man, ji man nepatinka. Meilė tai supirstas skausmas, supistas skausmas. Pasikartojau, žinau. Kartočiausi dar daug kartu, ir vistiek neužtektu. Ar įmanoma mylėti keleta žmonių vienu metu? Manau taip, įmanoma mylėti skirtingus žmones, skirtingos lyties ar mastymo, bet ir ta meilė kitokia, kitokie norai iš to žmogaus. Aš nesuprantu kodėl esu tokia savanaudė, bet vistiek kankinuos dl kitų žmonių ir verkiu nes man tai tik dar labiau skriaudžia. Nesuprantu savęs, nesuprantu ko noriu iš gyvenimo. Žinau, pastebėjau jau seniai, kad darau viska kad manęs norėtu ir gerbtu visi. Gal dėl to nes vaikystėj mažai kas gerbė.. Nenoriu daugiau gyvent, kankintis ir kankint kitus. Elgiuosi kaip gaunasi. Daug verkiu. Net jei ne atvirai, nefiziškai, bet dvasiškai esu silpnas žmogus, dėl to man reik šalia stipraus žmogaus, juokingai skamba bet reik fiziškai stipraus, kad jauščiau saugi. Nevisad viskas kas gražu yra gera. Dažniausiai tai ko nori, tau visiškai nereikia. bet mes esam žmonės, kvailos būtybes, valdomos instinktų ir bandos. Mano senelis sako kad vienas iš gyvenimo dėsniu yra Mes esam valdomi, taip visom pramėm nuo menulio fazių iki šalies istatymų. Turim savo pareigas ir jų stengiamasi laikytis, o kas jei nepadarom kažko ką privalom? Kenčiam mes, kenčia aplinkiniai kenčia gyvenimas, bet mes tik žmonės ir darom klaidų, kartais tokių kurios sugriauna mūsų ar kitų gyvenimus. Iliuzijų šalį mes gyvenam visi, svajonių norų ir įsitikinimų kartais mes juos taip sureikšminam kad nebežinom ir kaip gyventi be jų, nors be jų gal net geriau. Reik gyvent papraščiau - taip žymiai lengviau.   Aš sergu šizofrenija, bet tikriausiai lengva jos forma. Manyje yra du skirtingi žmonės, nevaldau aš jų kaitos, mano mąstymas būna kitoks tam tikrais gyvenimo nuotykiais, vieną diena gerbiu save būnu ta kurios nori visi ir tiesiog užsidegusi bendrauti, kita jau tiesiog beviltiška gamere kuri neperneša žmonių, galit ir mano bloge tai pastebėti. Taip gal tuo baigsiu, jei kažkas tiek perskaitė tai ačiū už dėmesį. Jei Pofke tu skaitei šita, pasakyk man, paaiškinsiu tau ką turėjau omenį apie meilė keliem žmonėm, nors nenoriu, bet manau tai būtina, myliu tave labanakt :****