now -

Massive Attack - Saturday Come Slow

Jei tik saulė nedžiugintu tokiu lietumi tikriausiai net nesusimastyčiau išvis apie ką nors galvot. Buvau paskendusi žuvis, tarp knygų ir kažko neaiškaus ką paaiškinu žodžiu paauglystė. O dabar prisiminiau kad turiu superines smegenas ir galiu netgi rašyti apie jausmus kurie vargina paauglystėje. Va, man jau penkiolika, o dar neradau sau tinkančio žmogaus... Nieks man neįtinka išskyrus vieną žmoguti kuriam aš neįtinku, kas jis žino tie, kurie turi žinot, kuriais pasitikiu, o tokių retą, aišku ši žinia yra pasiekusi ir žmoniu kurie betkuria sekundę gali nuo manęs nusisukt, bet pastaruoju metu tai darosi taip nesvarbu... Nežinau kam duot pirmenybę, nebesinori bėgt iš pamokų ir lakt alų iki paryčių, nėra įkvėpimo ir plytėt poezijos ar piešinių pasaulyje, mokslas tapo bjauri pareiga kuri ėda mano smegenas ir sveiką protą. Pasilikau vienintelį, neįtin malonų, dalyką, kuris po truputi vis tempė mane link šito posto savo nesamoningų minčių ir Lietuvių  kalbos klaidų mašalynėje. Miela klausyt tokios chill muzikos, gera man parekomendavo tėvų draugas, massyvai fainučiai. Eh mielieji ką per šūdą aš malu? Taip man jausmų krizę, noriu mylėti, bet kentėsiu, nesvarbu kad jau kenčiu, nenoriu rizikuoti ir sugriauti ir taip trapia draugstę kuria vis dėl to pati palaikau. Retai pati rašau vaikinam, nebent man jau labai reikia, o tas žmogutis g avo daugybę išimčių, žinau aš per kvaila jam, tačiau man netinka visokie Jadzios iš kissų ir x-clubų deam right tuos galiu žvilgsniu užkabint ant savęs, net jei jie sexuliai aš nebūnų laiminga ir vis ieškau vietelės pasislėpt. Nesu kekšė, o gailą, gyvent būtų lengviau... Esu romantikė. Noriu su vaikinu pasedėti susikibus rankom kažkur senamestyje, kai pliaupia lietus, bet man nebūtų bjauru, nes šalia sėdėtu žmogus kurio trokštu bet jis nemoka skaityti iš akių, noriu to drovaus vaikinuko kuris neliptu ant manęs per pirma meetą, noriu mažos rožytės iš jo rankų, noriu to kuris nuvalytu man ašaras net jei verkčiau dėl sudužusio puodelio, noriu to, kuris galvotų visada, ir tą slėptų, noriu nuoširdaus, noriu tokio kuris būtų mano pliušinis mešktis, su savo nuomone, intelektu, su kuriuo galėčiau paskęs poezijos knygose (man tai taip sexuolu, jei dabar žvengi tai eik nx), noriu tokio su kurio turėčiau apie ką pagalbėt, tokio kuris man dainuotu dainas, kurias aš myliu. Dėja. Tikriausiai aš niekad nerasiu tinkamo todėl gal tapt lezbe? Gal pana mane suprastu? Nors man reikia vyriškos krutines už kurios galėčiau pasislėpt, nes jau nusibodo būti tuo skydu visiems, gint tik dėl to nes manau kad visi tokie jautrūs kaip aš. Aš dažnai verkiu, dabar verkiu, bet ar tai baisu? Tai mano bruožas esu labai jautri, emocionali, dėl šito daug kas mane atstumia. Manau vien skaitant mano blogą galima susidaryti šia nuomonę o pabuvus bent sekundę su manim gali pamatyti kokia aš po velnių keista, kaip greit keičiasi mano nuotaika ir panašiai... Žo kažkaip beviltiška gyvent po tokių žodžių atrodo, bet man patinka būt auka, matyt...