Turėtų būti dienoraštis, ar šiaip mintys. Tačiau panašiau į kibirą ašarų. Vieta kur išlieju širdį ir mintis kurių garsiai nesugebu ištart :>
2011 m. gegužės 6 d., penktadienis
Ir uhu, man sekasi. Kiek dar man reiks kentėti negi, tau nenusibodo, Dieve? Stengiuosi, stengiuosi po galais gyventi ir vėl, suprasti kas vyksta, o tu man visai nepadedi... Atrodo lyg kaip tik, kenki... Ir keista kad kreipiuosi būtent į tave, tikriausiai man moralinė krizė ir tiesiog per daug sunku viska kraut ant sielos. Netikiu tavimi mielasis, kodėl? O gi todėl nes esu savita ir nesiruošiu gyventi dorai tik tam kad nedekčiau pragare ir pohui, degsiu jei reikės, bet gyvenimo aš nepraleisiu. Nors pala, ką aš dabar darau??? Taip aš sėdžiu prie pc, tuščiai leidžiu laiką vieto... kažko. Ar tai gyvenimas? Ne, bet man arestas tiesa pasakius, pati jį sau pasiskyriau. Po galais man 7 semestras, su jobanu 7tynetu niekur neįstosiu D; Tai va o šian turėjo nusimatyt smagi dienelė su bestuke ir pūske... Nu ką jau padarysi, reikėjo man žiopla dūra išsižiojus visus metus vaikščiot ir galvot kaip į VŽG įstosiu. Tai va stengiuos dabar per galvą verčiuos kad bent į užupį įstočiau. Palauk ką aš šneku? Dabar gi maigau klaviatūroje tekstą kuris geriausiu atveju tik stiprina mano rašyba, nieko daugiau. Ir tai, kiek čia klaidų prisukta... Aj tiekto užteks man šūda čia malt, einu kitur pamalsiu, gaila nėr tokios profesijos.... *Beni išjungia blogenį ir nulūžtą ant kėdės (nors šian pas senius smigau ir iki 8h miegojau) saldžiū einu žudytis (patis žinot ;*)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą