Noriu verkt. Bet negaliu.
Ir jau taip antra para.
Jei ir pavyksta išliet šiek tiek skausmo iš kūno, jis baigiasi po ketverčio ašarėlių. O aš taip noriu išsiverkt. Žiauri depresuha man. Atrodo nenoriu visiškai nieko, net egzistuot sunku. Ir ne dėl drgz taip, šį savaitgalį per valentinke tik parūkiau ir alų maukiau. Tiesiog. Skauda žiauriai. Noriu db pagyvent viena ir paveikt NIEKO. prasivartyt lovoj, pažiūrėt į lubas. Man produktyvumo duobė. O tiek reik daug nuveikt būtent per šia savaitę kurios jau viena diena kažkur dingo. Per valentinke supratau kad nihuja aš nelaikau Kevino draugu, kad vis dar kuriu kažkokias beviltiškas viltis. Ir vakar naktį, naktį po valentinkes nakties, kurią man taip reikėjo kažko, kai jaučiausi vienišesnė už.. nerandu net palyginimo. Man taip reikėjo bučinio. O gavau tik realybės pliūha. Kas man. Gaunu aš dėmesio bernų, gaunu ir jis mane nervuoja. Tik vienetų dėmesys mane domina, maždaug 1 iš 200 čiūvo šypsena mane jaudina. Ir ką su tokia kaip aš daryti>? Verkiu kad viena, o visus aplink atstumiu. Nenukrypstant nuo temos, tai negavau aš jokio bučinio per tas naktis. Negavau nes iš tų kurių norėjau, gaut negalėjau. Vienas turi merga, kitas per tūse savo nirvanoj tripino, o tas.. tas kurio vis žvalgydavausi, dėl kurio taip pikta ant savęs... to bučiuot negalima. Ir + px jam ant manęs. Tai praeitą naktį nesusiorganizavus sau to kurio noriu (skambinau ir Kevinui, kažkur afterino, netavarė tai dalbajobė dar veliau parašiau ar neapsigalvojo, nesamoningai tai padariau, lyg inkstinktas) tai gulėjau viena miegamajam pas Eva ir ignoruodama kito kambario aistringus garsus sau rimtai galvoj dėliojau mintis. Mintis apie tai kad reik visiškai, pilnai ir negražinamai ištrinti jį iš savo atminties. Gal tai psichei kaip aš padės... Norėčiau kad kitą kart jį pamačius matyčiau tik pažystama iš tūsų, "ai kažkada ceche mačiau jį", jei prieitu pasisveikint, gal susipažint iš naujo. Durnai skamba. Bet pažystu save. Jei nesiimsiu tokių drastiškų veiksmų toliau svaigsiu apie tai ką jau seniai turėjau palikti už nugaros. Tiesiog niekad apie jį nekalbėt, ir je tik mintis galvoj apie jį užsimegztų - jątapačią sekundę pamiršt. Pradėt galvot apie katinukus, lolą ar orą. Px ką. Tik ne jį.

Reik būt stipriai. Ir jei kada atsiras galimybe, net nesvarstyt apie ją tiesiog įjungt bitch mode'ą ir atstumt pačią pirmą sekundę. Geriausia net nežiūrėt jam į akis. Niekados daugiau nežiūrėt jam į akis. Nes tas spindesys gryžo. Ta naktį, apie kurią pasakojau praeitame poste, paprašiau kad jis man pažiūrėtų į akis, nes maniau kad pasirodė. Deja. Jo akys vėl kaip visatos, nesuvokiamo grožio, paslaptingos ir begalines. "Nenoriu nieko dabar tik jo glėbio" tiką suskambėjo galvoj. O jau maniau kad man pavyksta jį užgrūst į praeitį. PRISIMIAU. man perinstaliavo windowsus ir aš į flašha įsikėliau papkytę su nuotraukom, visą kita sakau trink noriu naujo švaraus pc. Ir pamiršau, kad už note appso ant desktopo buvo paslepta papkytė pavadinimu "praeitis" ten Titas, Kevinas, Julianas... Dūrė į širdį kai prisiminiau, bet bem kaip gerai ištikrūjų kad tų foto nebėra. Bus lengviau paleist. Tuos tris pasikėlusiu savimylas. Tuos tris dėl kurių žmogų būčiau nužudžius, dabar galiu tik prisimint kaip... ne. Aš jų negaliu prisimint. 

Aš va, ištryniau juos, iš mano pc, reiškias ir iš mano gyvenimo. 

Jie nebeegzistuoja man :)

Nebepažystų nei vieno.

you mant ALOT to me.
MEANT.
in the past.
never again.
now you mean nothing to me.

Dėl sekundėlės euforijos - aš atiduodu paras skausmo.

Dėl vienos stebuklingos nakties - aš atiduodu savo pagarbą sau.

Bet man gera, nes žinau, kad manęs trokšta. 

Tuo viską ir baigsiu.

Užsirašiau kažkada sau  pakalbėt apie nuodemę ir supratimą.
Dėl to negaliu visko užbaigt tais dviem sakiniais, praeita naktis labai gerai tinka šiems žodžiams.
Miegojau su Kevinu šianakt.
Buvo taip sava, aš buvau taip pasiilgus to jo stipraus glėbio..
Labai daug plepėjom, išsikalbėjau, išsiaiškinau viską kas nedavė ramybės mintyse. Taip pat jis pažino mano kūną iš naujo, nežinau ar atsirastu bent mažytis taškelis, kurio jis nebuvo palietęs per visą naktį, man to žiauriai reikėjo. Su Kristina kūne aš mėgavausi kompanija, buvo žmones su kuriais galėjau būt savimi ir pilnai atsipalaiduot.
Bet aš padariau nuodėmę, aš pasidaviau savo troškimui, fiziniam nepakankamumui. Man reikėjo būtent šianakt įjungt ta bitch mode ir su juo elgtis kaip su kokiu draugu kuriuo neįtin pasitikiu ar šiaip šalčiau. Veliau gailėčiau kad praradau progą aišsilieti, bet po kurio laiko suprasčiau kad taip tikrai yra geriau, nors ir įdomus žmogus jis, deja nevertas tiek minčių ir dėmesio iš mano puses. Turiu užsiimti visais reikalais kurių prisikroviau gyva galvą, visi egzaminai, projektai, olimpijados, Vainiui va dar dekora kuris kabės ant dj stalo turiu pasiūt. Todėl galva turi būt švari. Stengiuosi ją ramint šiandien visus tuos momentus kuriuos nemiegojau.. Aš tiesiogine to žodžio prasme miegojau per visas pam šiandien. Bet buvau visose. Net nepavėlavau į pirmą, kartu su Kevinu išvarėm, jam į poliklinika man įmokymo įstaigą ir tie santykiai... Aš noriu būt draugė with benefits ir noriu nieko bendro neturėt su juo vienu metu. Žiūri į žmogų - jo nori ir neapkenti vienu metu. Gerai. Neapkenčiu aš savęs, ne jo. Nes žeminuosi taip elgdamasi. Žeminuosi prieš save, o man labai svarbu nuomone apie mane. Jei aš savęs nemėgstu tuo momentu esu bevertė fiziškai. Man reik jaustis ahujena. Visada. Nes kitaip aš po truputi degraduoju, lyg pasiduodu, užvaldo tingulys ir mintys apie beviltiškumą - tai veda prie gruzo... Gruzas veda prie depresijos. Todėl negaliu daryt dalykų kurių sau neleidžiu.
Šia naktim nesigailiu, dabar jau ne. Susitvarkiau požiūri.

Bet man du dalykai yra visada liks nuodėmė: 

Kevinas ir Kristina.

Du draugeliai. Draugeliai kurių noriu kaip šokolado.

(o šokolado aš noriu visada ir be saiko) :)

Šiandien frazę visko reikia su saiku aš užsirašiau kaip nenuginčijamą faktą. Paprastai neigdavau, maniau kad gero negali būt per daug, klysdavau, bet vis tiek naiviai tikėdavausi.. Ačiū Dievui pagaliau patirtis įrodė kad saiką reik turėti visada ir žinoti kada sustoti, bet kokia tema kalbant, nuo svaigalų ar maisto iki miego ir pažystamų skaičiaus.
Buvau... oooi greičiau išvardinčiau kur aš nebuvau :DD
Dabar daug laiko praleidžiu pas Symute su Eva, man ten gera, visada jauku ir niekas nenervuoja, myliu tas mergaites, nors tikrai dar neilgai pažystu. Iš jų sklinda tokia maloni aura kad tiesiog nesinori nuo jų pasitraukti ir jom patinka mano kompanija todėl tiesiog džiaugiames akimirkom kartu.

Šia savaite truputi persistengiau. Turbūt ateinančia sedėsiu namie miegosiu gameinsiu ir mokysiuos, reik pailsėt.. Va per tris paras nuo ketvirtadienio miegojau daugiausia 5/6h.. Dabar lavonas aš, gyvas lavonas, nei rankyčiu, nei kojyčių, nei smegenyčių... Reik rebilitacijos po ketvirtadienio lofto, penktadienio cecho ir šeštadienio YAGA-BALL'o . Visos naktys buvo fantastiškos, buvo taaaaip gera, ištisas naktis šokau, bendravau su pačiais fainiausiais žmonėm! Bet dabar reikia pertraukos. Ir nuo žmonių ir nuo svaigalų ir nuo cigarečių ir nuo stiprios muzikos ir nuo visko viso to gėrio kurio man buvo totalus overdozas, nesigailiu nei vienu savo padarytų dalykų - tiesiog žinau kada reik sustoti ir pailsėti.

kas per daug - tas nesveika :)