Turėtų būti dienoraštis, ar šiaip mintys. Tačiau panašiau į kibirą ašarų. Vieta kur išlieju širdį ir mintis kurių garsiai nesugebu ištart :>
2012 m. birželio 2 d., šeštadienis
Nėra nieko skaudžiau už vienpusę meilę... manau netgi nukirtus ranka ar koją skausmas nebūtų toks smerkentis kaip taip smarkiai geidžiamos širdies nelaikymo savo glėbį... Žiauriausias viso to reikalo dalykas yra pavydas, kai tą žmogu dažnai matai ir kiekvienas, nesvarbu koks jis bebūtų, jo kontaktas su kitu žmogum varo į neviltį, tos bemiegės naktys.. Kai pagauni save apsikabinus pagalve, užsisvajojus taip smarkiai kad net pamiršti kas dedasi aplinkui, griaužia širdį, užgniaužia gerklę, akys nebeklauso ir paleidžia sūrias sūrias ašaras per visą kūna, kurios negaivina jos tik dar smarkiau lipdo prie tavęs skausmą... Nemaniau kad bus taip sunku, tačiau pastaruoju metu mano šeimoje vyksta tikras pragaras... dažnai geriu.. dažnai vaidinu kažką tik kad neverkčiau prieš kitus ir kai meilė apglebia ir guodžia pasidaro gera, labai gera, bet kai jis tave paleidžia ir kai suvoki kad jo gera širdelė taip elgiasi su visom nuskriaustom merginom užkrenta toks sunkus akmuo ant krutinės atrodo kad žemę po tavim prasivers ir krisi visą amžinybę... Aš nežinau kurioj planetoj buvo mano smegenys kai sedėjau jo glėbį.. nesuprantu ką dariau, tada ir nesuvokiau bet žinojau kad gailėsiuos... galėjau jam parodyt kad norėčiau iš jo daugiau nei gero draugo peties ant kurio galėčiau išsiverkt, bet... Nesuprantu kaip taip lengvai galiėjau elgtis per plotus, tiesiog linksmintis, o su žmogum kurį pažystu maždaug 3 metus net baisu kažka tokio išlement... Manau bijau kad jis mane atstūms, pradės elgtis kitaip... Ne karta galvojau, O GAL, gal aš jam patinku, gal jis jaučia tapatį, tačiau jis man niekados nerašo, gal kartais kai prie alaus reikia kompanijos ir kitos draugės negali, bet dažniausiai jam rašau pirma, mūsų čatai ahujeni visada turim apie ką pakalbėt... bet aš niekados vaikinam nerašau pirma, o jam... negaliu nustot apie jį galvojus, kiekvienas smsas sušildo širdį ir papuošia mano užtinusi nuo alaus veida šypsena... GALIU TURĖTI BET KURĮ sakydavau.. realiai galiu bet ne jį... gal dėl to jį ir myliu, jis nepaprastas, žianau kad kaip ir bet kuris vaikinas jam labaaai svarbu sexsas, bet jis to taip nerodo, neskubina visada atsižvelgia į jausmus, ne jis ne gėjus, tikiuosi.. Daug rašau ir tikriausiai niekam, žinau kad surašius čia vistiek neatsikratysiu visų minčių, bet bijau ir tuo pačiu noriu kad jis jį perskaitytu, netyčia atrastų ir gal tuomet suprastu, net jei atstumtų man bent jau taip nebeskaudėtų kiekvieną nakti tikėtis tuo kažkuo kurio pati nesuvoki, beviltiška aš blondinė, bet myliu... Myliu iš visos širdies ir net db norėdama negalėčiau permiegot su betkuo kitu, ne juo... Skaudu, begalo skaudu, bet tiesa dažniausiai skaudina, NEŽINAU nieko, svarbiausia nežinau ką daryt.
Esu gamere. Taip paleidžiu visą skausmą. Smurtu per klavietūra ir pelytę. smurtu kuris mane veža...
Bet nepatenkina širdies......
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą