Skauda pilva.
Ir spaudžia širdį, sunkiai galiu kvepuot.
Nzn kas man pastarasias dvi dienas, jaučiuos kaip iš medžio iškritus nepaisant silpnos sveikatos.
Man kažkokia krizė. Kūrybinė, moralinė, dvasinė, fizinė nzn visokateriopa jobana krizė. Ir negaliu susišneket su mažiuku. Ji pati zyzia del savo sveikatos, random užsiraukia nekalba neprisileidžia. O tika man tiesiog šove kad aš tik zyziu ir kad nekalbam nes susipyksim... Tai va aš čia, kalbu tau. Nes neturiu draugų kuriem galėčiau išssikalbėt ir kurie suprastu mane.
Man žiaurios lomkes moralinės aš jaučiuos kaip amžinam pms'e. Dabar beveik negeriu, nerūkau ir visiškai nevartoju nk. Sunku man, bet aš laikausi, nes gyvenimas tobulas. Turiu nuostabią moterį kuri manim rūpinasi ir myli, as taip pat ja dievinu, ji geriausia kas yra nutikę mano gyvenime, mokausi kas patinka greitu metu lėksiu į Estija trim menesiukams su erasmusu, su tevais sutariu, darbas jaukus ir sekasi, neturiu priešu, griūna tik sveikata.
Matyt dabar ir protas.
Galėčiau dieną tiesiog sedėt ir žiūrėt į vieną tašką.
Tris dienas iš eilės nedarau nieko naudingo tik game'inu.. Lolas ir dragon age'as šias dienas buvo mano rutina. Spaudžia dedlainai studiju bet aš negaliu nieko daryt, kažkoks neaiškus blokas..
Nusiraminau, kvepuoju normaliai tik pilva dar skauda, pririjau nesamoniu šian, jautrus dar mano pilvas negali pakelt visokiu maistų, reik neįsibegėti ir toliau mist rūkštingumo nekeliančiu maistu.


Viskas ok, atsiprašė manes mieloji, aš jos.
Mes visiškai nesipykstam, manau sveika kartais užžiebt kibirkštėlę, tik svarbu kad ji neįsidegtų į ugnį.
Išgyvensiu šita periodą, susitvarkysiu sveikatuka ir vėl viskas bus gražu ir spalvota :D