Skauda pilva.
Ir spaudžia širdį, sunkiai galiu kvepuot.
Nzn kas man pastarasias dvi dienas, jaučiuos kaip iš medžio iškritus nepaisant silpnos sveikatos.
Man kažkokia krizė. Kūrybinė, moralinė, dvasinė, fizinė nzn visokateriopa jobana krizė. Ir negaliu susišneket su mažiuku. Ji pati zyzia del savo sveikatos, random užsiraukia nekalba neprisileidžia. O tika man tiesiog šove kad aš tik zyziu ir kad nekalbam nes susipyksim... Tai va aš čia, kalbu tau. Nes neturiu draugų kuriem galėčiau išssikalbėt ir kurie suprastu mane.
Man žiaurios lomkes moralinės aš jaučiuos kaip amžinam pms'e. Dabar beveik negeriu, nerūkau ir visiškai nevartoju nk. Sunku man, bet aš laikausi, nes gyvenimas tobulas. Turiu nuostabią moterį kuri manim rūpinasi ir myli, as taip pat ja dievinu, ji geriausia kas yra nutikę mano gyvenime, mokausi kas patinka greitu metu lėksiu į Estija trim menesiukams su erasmusu, su tevais sutariu, darbas jaukus ir sekasi, neturiu priešu, griūna tik sveikata.
Matyt dabar ir protas.
Galėčiau dieną tiesiog sedėt ir žiūrėt į vieną tašką.
Tris dienas iš eilės nedarau nieko naudingo tik game'inu.. Lolas ir dragon age'as šias dienas buvo mano rutina. Spaudžia dedlainai studiju bet aš negaliu nieko daryt, kažkoks neaiškus blokas..
Nusiraminau, kvepuoju normaliai tik pilva dar skauda, pririjau nesamoniu šian, jautrus dar mano pilvas negali pakelt visokiu maistų, reik neįsibegėti ir toliau mist rūkštingumo nekeliančiu maistu.


Viskas ok, atsiprašė manes mieloji, aš jos.
Mes visiškai nesipykstam, manau sveika kartais užžiebt kibirkštėlę, tik svarbu kad ji neįsidegtų į ugnį.
Išgyvensiu šita periodą, susitvarkysiu sveikatuka ir vėl viskas bus gražu ir spalvota :D

Aš stengiuosi, as nuoširdžiai, iš visų jėgų stengiuosi.
Bet vis dažniau atrodo kad specialiai kažką padarau kad ji jaustusi blogai, gruzintu ar parintusi.
Aš ją labai myliu ir viską padarysiu dėl jos bet kartais atrodo kad jai patinka kenteti, o man labai skauda matyt ja tokią.
Taip aš pati skundžiuos ir zyziu daug, bet yra blogiau nieko nesakyti tiesiog gruzint sau. Aš dažnai nesuprantu kodėl ji gruzina, dažnai būnu aš kalta to tikrai nenoredama, kitais atviejais aš save kaltinu nes ji nieko nesako.
Todėl mano nervai baigia mane nužudyt, nežinau kur dėtis.
Va dabar po darbo sedžiu ir negaliu miegoti, nes nesuprantu ką aš darau negerai...



Šiaip gyvenu svajonėje.
Dėl to man ir neprireikė šio blogo jau daugiau nei puse metų.
Turiu žmogų kurį begalo myliu ir ji mane myli ir man net nereikia vyro kad bučiau laiminga. Ji tai apie ką svajojau visą savo gyvenima, taip tapati dėl kurios mečiau viską ka turėjau ir netrupučio nesigailiu, man tik liudna nes įskaudinau Ovidijų.
Mokausi ahujenai ir studijos labai įdomios esu begalo laiminga dėl to ką darau su savo gyvenimu ir ko siekiu. Kai atradau stritį kurioje man nuoširdžiai sekasi gyvenime susidėliojo visi taškai. Gera mokytis ir nenoriu kad mokslai baigtusi. Juokingai skamba bet man labai smagu.
Dabar dirbu kokteiliu bare, gaunu gerą algą ir dar išmoksiu eigoje daug gerų kokteilių. Ten dirbu pora sav viskas ir gražaus ir spalvoto po truputi pasidengia savo purvinom spalvom, bet jūs man parodykit barą ar klubą kuriame viskas būtų ok. Visgi barmenai yra supisti melagiai ir vagiai, o svarbiausia savanaudžiai savymilos. Dėl to man ten nevieta, nes nors tokia kol kas nesu eigoje tapčiau, o nenoriu. Taigi padirbesiu kol mokysiuos ir gal šiek tiek jei po mokslų išvarysiu gyvent į Berlyna kol nesusidelios ten visi taškai ir kol nerasiu norimo darbo ar projekto.
 Gyvenu pusiau pas tėvus pusiau pas Auste, dabar ai baiges paskaitos daugiausia laiko praleidžiu pas ją.


Netruksta nei užsiemumų, nei draugų, nei pinigų(meluoju ju visada truks), nei sveikatos.
Esu laiminga.
Bet vis tiek čia rašau.
Nes ji nėra laiminga, ji sako kad ji laiminga su manim... bet aš ją skaudinu ir parinu ir dar ji randa visokiu problemyčių kaip svoris kuris jai neleidžia pasitikėt savim. Aš nežinau ką daryt aiškinu jai kad ji tobula nes taip ir yra, man patinka jos svoris, išvaizda, viskas man patinka viskas joje. Man patinka ji.
Galbut išvažiuosiu į Croatija erasmusu vienam semestrui. Sužinosiu šio mėnesio gale arba kito pradžioje. Bet aš nebenoriu varyt niekur nes ji liudna be manes. Nenoriu kad ji bvjk puse metų gruzintu Lietuvoje. Aš ten sedesiu barake nieko neveiksiu ir gruzinsiu kad ji gruzina.
Žinau durna, bet aš labai stipriai jaučiu jos emocijas ir kai negaliu nieko padaryt kad ji nebūtų liūdesiukas mane dar labiau laužo...
Man reikia miegot.
Ryt i gyma ir i darba..
ačiū kad išklausei.