Vis nedrįstu čia prisėst.
Bet kaupias vis daugiau visko ir pagaliau atradau laiko viska tau papasakot.
Viskas pasikeite po paskutinio posto.
Pasaulis apsivertė aukštyn kojom, esu tokia pasimetus ir tokia vietoj kad nežinau ką galvot.
Pradėkim nuo tokių materialių dalykų veliau paliesiu dvasinius nes juose bardakas konkretus.
Gyvenu pas tėvus.
Dabar sėdžiu savo kambaryje, kuris atrodo kaip sandelys nes jis toks ir buvo kol čia negyvenau. Bandau šian viska tvarkyt, seni daiktai tik dar labiau suspaude širdį dėl to ir pasirengiau čia parašyti.
Neturiu darbo. Nerandu darbo. Neturiu laiko kada dirbt. Ir jau beveik baigesi pinigai, prasideda panika, aš perdaug pripratus prie pinigų, o nieks neieško puseetačių barmenu, nebent popsiniuose klubuose o man savigarba neleidžia ten pusnuogei taškytis prieš bukus diedus ir kales..
Bijau ateities. Bijau visų šitų trijų mokslo metų.
Šiaip įdomu mokytis, tikrai labai džiaugiuos. Krūvis didelis nieko nespėju, bet man gi patina zavalai. Paskaitose bent atsipalaiduoju nuo gyvenimo spaudimo. Susikoncentruoju ties užduotimi ne tuo kad kažkokias nesamones darau gyvenime.
Išsiskyriau su Ovu. Mūsų santykius dar galima buvo sutvarkyt, visalaik pykau ant savo ex'ų kad jie nesistengė tvarkyt esamų santykiu ir mane palinkdavo, o dabar pasielgiau butent kaip jie.. gal net žiauriau. Skauda širdi iki šiol nežmogiškai kai pagalvoju ką padariau.. Bet aš nebenorėjau jo fiziškai visai, neglėjau jo patenkint, mano mintys buvo kitur, norėjau juo rūpintis kaip draugu, kaip broliu, viską padaryčiau kad būtų jis laimingas, bet jo mergina būt nebegalėjau. Nemačiau tos ateities nemačiau nieko mano akyse buvo juoda. Tuo gyvenimo etapu buvau visiskai apakus, pradėjau daug gert nežinojau ką daryt ir vienintelis spinduliukas tuo metu buvo Auste.
Aš įsimylėjau merginą. Ji mane taip pat.

to sum up:
Sudaužiau žmogui, kurį labai stipriai mylėjau, širdį.
Išėjau iš darbo, nes negaliu praleist paskaitų.
Atsikrausčiau gyvent pas tėvus.
Draugauju su mergina.
Mokaus.

Nežinau.
Aš laiminga dabar.
Darau tai kas man patinka, turiu žmogu kuris kelia šypsena kuris mane motyvuoja mokytis, piešt, tobulėt.

Bet mano širdis negali nusiramint, šian pajutau kad pasiilgau Ovo. Tai perverė mano širdį didžiuliu kuolu. Viskas vyksta taip greit. Gal aš suklydau, gal nejaučiu to ką jaučiu gal nenoriu to ko noriu aš savim nebepasitikiu. Labiausiai bijau įskaudint Auste. Niekados sau neatleisiu jei taip pasielgsiu. Bet jei visdėlto mano jausmai pasakys "ok dabar tau reik vyro" kas tada? Suprantu kad man dabar nereik to vyro, kad net nenoriu sexo su vyru, bet aš savim visiškai nebepasitikiu.
Bijau savęs labiau nei mirties.
Papasakosiu apie jausmus Austei veliau. Galiu pasakyt tik tiek jog aš ją dievinu.

Nebepažystu savęs. Tai lyg ir tapati, bet nebeta.
Nesuprantu kas daros. Atrodo grįžau laiku atgal. Su kuprinyte einu iš tėvų namų į stotelę. Stoviu šaltyje laukiu kol atvažiuos 34 autobusas. Tas pats autobusas kuris mane veždavo į vidurinę mokyklą, ta pati stotelę kurioje stovėjau taip, su kuprinyte prieš maždaug šešis metus. Ir sėdžiu paskaitose taip kaip sedėjau pamokose. Tik dabar mane klasėje-auditorijoje supa žmones panašaus mastymo, panašaus tikslo jaučiuosi kaip vaikas savo draugų rate. Taip pat mastančių, vaizduotes nepametusiu. Bet jaučiuosi žymiai vyresnė tame rate, dėl savo pragyventų momentų. Pastaruoju metu mano gyvenimas skendo alkoholije ir vakarėliuose. O dabar aš gryžtu į kūrybą. Į tai kam esu sukurta.
Mažiau geriu, retai tūsinu, daug piešiu, daug skaniai valgau, žiūriu filmus, rašau scenarijus ir t.t.

Mokausi ne tik kolegijoj, bet ir gyventi iš naujo.
Naujas gyvenimo puslapis atverstas
Ir jis labai spalvotas, net be cheminių medžiagų mano organizme.

Jei ne muzika tikriausiai senai buciau pasidavus gyvenime.. Gitaros skambesys, elekronines muzikos ritmas ir aisku zodziai net gruzni net buki popsiniai sustato taskus gyvenime, pakelia galva i virsu ir gyveni toliau. Toliau sieki kazko neapciuopiamo,kazko neimanomo, bet gyvenime kad ir koks juodas kad ir koks sunkus butu nutinka stebuklu. Ir kol gyvas, kol turi tevus, menuli virs galvos juodziausia nakti isgyvensi. Net kai skauda sirdi taip kad atrodo koja nupjovus maziau skaudetu kazkada ateity vel dziaugsies, vel drugeliai sparnais glostis vidu. Galiu suvokt viska zmoguje, fiziskai, moraliskai, betkaip tik ne meile. Tik ne meile kai kalba eina apie mane. Anksciau nesuvokdavau kaip kitu sirdys gali mane taip paleist bet dabar nebesuprantu savo sirdies labiau nei egzistencijos marso planetoj. Betkokiuatvieju kentesiu as ir zmones kuriuos maziausiai noriu iskaudint.

Nezinau kur detis. Noriu dinkt is sitos planetos ir is savo minciu palikt sirdi zemei ir isgaruot. Padaryt saves klona tevam, jam ir jai ir dingt is cia kad visi butu laimingi ir man neskaudetu. Bijau kad man neuzteks jegu kad pasiduosiu ir galiausiai visiem bus skaudu. Bet jie isgyventu tai, isgyventu ir kai manes nebebutu po kurio laiko susirastu zmogu kuris atiduotu jiem visa save ir darytu viska kad butu laiminga(s). As deja nesugebu to padaryt ir labai pjauna visa mane nesuvokiamai protu skauda

Nezinau ka magisko daro ta muzika, sidies ritma sustato i vietas? Nuramina galva nuo gyvenimo kruvio? Gal siaip kurybos grozis primena kad ne toks jau apgailetinas tas gyvenimas Taip sunku kai mylima zmogu statai auksciau visko, ausciau logikos, auksciau saves pacios.. Kai atsiranda tokie du, ir abieju pasirinkt negali, vieno is ju taip pat - tada taip pasimeti, guvenimas susijaukia labia nei imanoma, save pamirsti visai ir galvoji, galvoji iki tiek kad tik noris apsiverkus susiguzus gulet tamsiam kampe ir smerkt save. Va ka sugebu padaryt tokiu atvieju. Tik smerkt save, savo psiches smegenis, savo norus ir pasirinkimus.

Stai as siandiena gavau aisku sakini. Mano meile nori gyvent su moterim, o ne su pasileidusiu skuduri kuris geria ir pjauna kiekviena diena, duodasi su mergom viesumoj ir t.t. nu zodziu apgailetina tapau. Negaliu net isivaizduot kaip gyvenciau be jo, o mano vaizduote laki. nebegaliu daugiau draskytis santykiuose, jei prarasiu ji prarasiu visa pasitikejima savim, pasitikejima kitais zmonem ir meile laikysiu paciu baisiausiu dalyku gyvenime. Atsiribosiu nuo zmoniu kiek tik pajegs daugiau nes psihologiskai man tai butu toks luzis kuriam niekaip negali but pasiruoses. Negaleciau but su kitu zmogum nesvarbu kokia jo lytis. Negaleciau. Negaliu. Cia faktas.

Bet jis mane vercia keistis. Ir vercia keist ne mano stiliu, poziuri i gyvenima, norus, charakteri o tai kas yra giliai manije, taip giliai kad pati noredama negaleciau atsikratyt, tai portraukis abieju lyciu atstovam, mano gyvenime turi dominuoti vyras bet be moters rankose as jauciuosi ne savim.. Man patinka lepint moteris, man patinka jomis rupintis, buciuot, sakyt komplimentus. Dievinu tuos gleznus svelnius supratingus ir gudrius padariukus. Ir jei as sutikciau su Ovo man diktuojamom salygom as palaidociau begalo didele dali saves o tai tikrai prie gero neprives. Ir zinau kad anksvciau net uzgniauzta sita mano liga islys ir tada tikrai bus dar skaudziau nei dabar nes tai tik jauni santykiai juos galima statyt formuot veliau bus tik sunkiau. Meile yra grazu, o santykiai yra darbas...

Ta mergaite kuri man taip susuko prota.. neturiu zodziu apibudint koks nuostabus ji zmogus. Ir jei man mano meile aiskins su kuo bendraut su kuo ne.. nezinau kiek tai istversiu. 

as pagaliau po tiek metu knisimosi purvinose kasyklose atradau deimanto gabala ir negaliu jo pasiimt namo, nes neleidzia... Zinau kad nepavyks man betkokiu atvieju but jos vienintele, zinau kad anksciau ar veliau ji ras zmogu kuris gales ja pasirupint pilnavertiskai ir atsiduot visa savim. Man aisku liudna, aisku pavydu bet siuo atvieju reik naudotis smegenim ne sirdim, nes mano sirdis dabar psichine ligone suviniota baltu apdaru uzrakinta tarp minkstu sienu ir seriama vaistais... 

Geriu dahuja kad sugebeciau nusisypsot klijentam, kad tureciau jegu zengt i prieki. Bet siandien gryzau namo ne komine ir tai manau geras zenklas..
Labai issbarsciusios tos mano mintys siandien, bet nieko negaliu padaryt sneku is sirdies, is tos pacios kur psichei vartos.


As pasiulysiu Ovui viena salyga. Jei jis nesutiks gulesiu kampe visa savo laisva laika nes nebenoresiu egzistuot.
Kam egzistuot jei negali but savim ir tik skaudini aplinkinius...

Sveiki,
As ir vel negaliu suvokti saves. Mano norai issipilde ir dabar as tik dar labiau pasimeciau.
Kas baisiausia kad radau zmones. Du zmones kurie varo mane is proto.
Ir as juos taip pat tik tai ir yra problema.
But bisexuoliai nera sunku. Sunku yra zmonem kuriem patinka tas zmogus. O man skauda kai mylimas zmogus kencia. Nezmogiskai skauda tada kai jis kencia per tave.
Dabar turiu du zmones kuriem atiduodu savo sirdi. Ir jauciuos pasiklydus. Akla visiskai. Nebesuprantu as tos savo pasilkydusios sirdies. Kas ziauriausia kad visos mano ex merginos nesureiksmindavo tu santykiu del to viskas buvo zymiai paprasciau. O sitas mazas zmogeliukas kuris neperseniausiai atsirado mano gyvenime yra lezbiete jau daug metu ir mano vaikinas negali jos pakest.
Nezinau ka daryt
Nuosirdziai nezinau, toks gruzas, taip skauda sirdi, bandau gyvent toliau ir dziaugtis gyvenimu bet tik jauciu kad vis labiau grimstu i ta suda. Vis labiau isimyliu abu ir leidziu abiem trokst manes. Nemanau kad ji mane myli ir pati jos dar tikrai nemyliu. Bet mes tiek laiko praleidziam kartu pastaruoju metu, ta aistra tik auga ir as suvokiu kokia klaida darau. Abi esam jautrios asmenybes sioje srytije ir jauciu kad abiem teks kentet.
Bijau kad visko pabaigoje liksiu viena.
Apsikarscius katem ir iki gyvenimo galo saves nesupratus.
Iskaudinus man siuo metu svarbiausius (be mamos ir tetes :D) zmones, pasielgus taip netycia, tik vedama savo sirdies troskimu neklausant sveiko proto.

Tika perskaiciau paskutini posta. As labai jau senai cia buvau pasirodo. Laikas igavo sviesos greiti ble.
Tai nieko tu nezinai kas daros mano gyvenime dabar.
1. Istojau i VTDK multimediju dizaina valstybes apmokamoj vietoj. Negaliu sulaukt kada varysiu mokytis. Noriu apkraut savo galva kazkuo nes dabar ten toks asmeninio gyvenimo bardakas kad net baisu.
2. Dirbu bare. 7FRIDAYS darbas fainas, gera alga, mielas kolektyvas ko daugiau reik. Aisku pasiilgstu to klubinio gyvenimo, tu apsipisusiu zmoniu ir beabejo techno muzikos fone. bet kadangi mokslai prasides su old school rokeliu tikrai labai gera dirbt.
3. Gyvenu Subaciovkei su savo vaikinu, jaukus butas, mylimas vyras ko daugiau reik...
4. Atsirado mergina mano gyvenime kuri visa sita grazia 3 punktu istorija vercia aukstyn kojom. Ji kazkas apie ka tik svajonese pagalvodavau. Mazas mielas padarelis... ai gal nepasakosiu as apie ja. Gal kada veliau prisesiu.

As vel siknoj. Jauciu pareinancia depresija vien del to nes nesusisneku pati su savim. Stengiuosi ziuret i ateiti nepamest kelio del takelio. Bet tie takeliai tokie spalvoti mano juodai baltam gyvenime. Taip sunku nenuklyst nuo sveiko proto diktuojamu taisykliu ir suvarzymu. Taip sunku kad vis klystu i sali, klystu ten kur neaglima klyst, kur draudziama suklyst.
Myliu savo vyra, dabar net jauciuos ji isdavinedama, bet ka daryt jei tave traukia ne tik 1 lyties atstovai? Gesint didele dali savo asmenybes ir apsimest kad gerai jauciuos? Kad dziaugiuos gyvenimu tokiu koki man diktavo pasakos apie princeses? Niekados nebuvau princese ir nenoriu tokia tapt. As netinku neivienam pasakos herojui su savo gyvenimo budu.
Supista psiche.
Geros sirdies bet negali gyvent nedarant dalyku kurie uzdrausti
Myli savo vaikina bet jaucia nezmogiska aistra moteriskos lyties atstovei
Nori kurti bet netycia viska griauna
Kinkina save ir taip tik kankina aplinkinius...
Vardinciau ir vardinciau bet viskas ir taip aisku
As po darbo pavargus atsijungineju jau.
Atejau cia issiaiskint kas mano galvoj daros bet tik dar labiau pasimeciau

Labos.

Noriu vėl būt tuo stipriu bejausmiu padaru

Noriu būt laisva ir nešama vėjo neklausiant kur jis mane neš

Noriu svajot o ne galvot

Galiu aš atsukt laiką ir užrankint savo širdį kur nors labai giliai po žeme, taip giliai kad nieks nepasiektu, arba kosmose kokioj planetoj, ne, geriau žvaigždėj kad niekam gyvenimo neužtektu ją pasiekt?

Nežinau ar čia nuovargis, ar pachmelas ar myliu bet pastaruoju metu tokia trapi esu. Man taip reikia glėbio kuris apkabintu paguostu pasakytu kad viskas bus gerai nušluostytų ašaras ir palinkėtu sekmės ir stiprybės.

Bet kad ir kaip aš visiem noriu gero vis tiek visi ant manęs rėkia

Negaliu dabar to atlaikyt, nežinau ką daryt noriu susisukt į kamputi ir gulėt ten.

O darbu begales turiu užsidirbti tiek pinigų kad net baisu pagalvoti.

Bet kad blogai gyvenu nepasakyčiau, šiaip labai jautri dabar..

Šis savaitgalis bus paskutinis mano dabartiniam darbe. Opalocka užsidaro ir aš lekiu dirbt į Vasaros Terasa. Šiandien pardaviau savo vasarą.. taip pat darau visokias chalturkes, web page'ų iconas, fb eventų coverius, reklamų stage'us, mados žurnalo daiktų kompozicijas, visokius huinius kuriuos daryt smagu ir dar neblogai pinigėlių gaunu. Manikiurus pradėsiu daryt dabar laisvo laiko neturėsiu, arsiu kai šuo, bent jau šį mėn tai tikrai...

Jau beveik 4 mėnesiai aš oplc

Ir jau beveik 4 mėnesiai kaip aš susimetus su tokiu bernu vienu.

Dabar trumpam pas jį apsistojau iki mėn galo susitaupau šaibas ir kraustausi gyvent viena.

Sako jis myli mane

Aš jam atsakau, bet bijau dar 100proc griūt į glėbį, pasimokiau pagaliau po 3 kartų tos pačios klaidos.

Nemanau kad meilė taip greit gali atsirast. Mano santykiai kažkokie pagreitintu režimu stovi. Viskas labai greit surimtėja ir taip pat greit iš išnyksta ta žadėta meilė.. Viskas miegu aš ryt į polikliniką anksti tai čiuožiu miegučio.

Jaučiu dabar dažniau čia teks užsukt.

Vėl tapau trapia gležna avele.

Vis rečiau čia užsuku

Bet ne dėl to kad gyvenimas rožem klotas, tiesiog su metais vis stipresne tampu nereik išsiliet viską ramiai atlaikau ir uždarau savyje. Susitvarkiau nervus, tikriausiai dabar betką šaltu veidu galėčiau išgyvent. Bet dėl to savo emociju nebesuprantu pati... atrodo viskas dirbtina. Labai retai pagaunu save nuoširdžiai besišypsančia ir tai dažniausiai dėl nemažo kiekio alkoholio itakos.

Kalbėjau apie tuos 4 žmones praeitam poste. Tas kuris sužlugdė mano širdį ir privertė paniškai bijoti meilės aplanke mane darbe ir suteikė kažkokių bukų vilčių, niekaip nesuprantu kodėl aš ant jo nepykstu kai jis taip su manim pasielgė, galbūt dar myliu, o galima tiek laiko milėt žmogų su kuriuo nepalaikai visiškai jokio kontakto? Tikriausiai ne, tikriausiai aš jo tiesiog pasiilgau ir jo šypsena sukėlė nostalgija to gražaus gyvenimo kai buvau įsimylėjusi :) Kitas žmogus kuris armijoj.. kariu ne tik fiziškai paverčia, ji palaipsniui tampa tokia šalta kaip ir aš tik ji nuo spaudimo o aš nuo gyvenimo.. Kitos dvi dabar gyvena su manim tik į vieną žiūrint, į gryžusią iš Anglijos, nebematau draugės, tik pažystamą, tai nebera žmogus dėl kurio padaryčiau viską, nežinau kodėl dar savo galvoj neatkasiau kas atsitiko, o kita nonstopu ant manęs staugia, dėl šūdų, dėl beleko, per durnas smegenis nesupranta ir pradeda rėkt nes pati nesupranta bando dėl to kaltint mane o aš tiesiog šaltu veidu iškenčių jos psihus ir ramiai gyvenu toliau. Laukiu dar porą mėn ir viskas, bbd aš gyvensiu viena, ir nesvarbu man kad ji neturės kur gyvent ar ten ją paliks jos gyvenimo prasmė ir esmė ir jai reikės palaikymo ji jo iš manes gaus minimaliai nes turiu aš savo gyvenima ir kantrybės ribas, ant kurių krašto ji svyruoja. 

Dirbu bare. 

Vėl.

Vėl pradėjau gert, tusint, bendraut su daaaaug žmonių ir vėl tapau barmene. Dirbu afteriu naktiniam klube tai dažniausiai darba baigiu apie 10h ryto ir man viskas taip nesibaigia einu toliau gert toliau žaloju savo organizmą, vėl rūkau cigaretes ir vėl esu beviltiška alkoholikė.. Liga tai, žiauri liga kurios vis nesugebu išsigydyt. Labiausiai gaila kad dabar aš net nenoriu stengtis negert. Vapš px pasidarė ant visko. Turėčiau bybi padėčiau jį. 

Turėčiau dirbt grožio salone. Turiu ir pedikiūro ir manikiūro diplomus abu su pagirimais aukščiausiais balais, bet dirbt nenoriu. Nežinau kodėl, pavargau nuo normalaus žmogaus gyvenimo. Man reik nesamonių, kvaišalų, garsios muzikos, daug skirtingu žmonių, jų nuomonių, charakterių ir gyvenimo istorijų, man reik tų trankių naktų ir gyvent survival gyvenima, neturėti tvirto pagrindo, suktis kad išgyvent. 

Galėčiau gyvent ramiai pas tėvus, dirbt grožio salone ir turėt visas finansines svajones, mašina, laptopą, daug maisto, wowo game time, visus namų apyvokos dalykus, man net darytų kartais valgyt ir patvarkytų namus, plius neslampinėčiau parom belekur ir turėčiau geresnę sveikatą. 

Bet ne man tai. 

Aš planuoju gyvent viena nes užpiso kai kas nors ant manęs rėkia, namie 100% bučiau nonstop tarkuojama, dirbu barmene puse savo algos prageriu kita puse centus suskaičiavus padengiu buto nuoma, skolas ir pavalgau kartais, važinėju autais, zuikiu ir bb dėjus, vėl pradėjau naudotis viešuoju transportu, nes taxai suryja fakin visą piniginę tai jais lekiu tik jei kažkur vėluoju. pc turiu namie ir dar turiu laiko visą vasarą iki studijų pradžios susitaupyt laptopui, game'int nerandu laiko, bet dažniausiai dėl to nes mano pc naudojamas kaip telikas... kai gyvensiu viena tokių problemu nebus užsidarius sedėsiu ir lošiu kol atsijungsiu, valgyt pasigamint sugebu pati man sau gamint net patinka, kitiem šiek tiek baisu nes bijau kad nepatiks.. o kai pati gamini ragauji ir žinai ką daryt kad tau skanu būtų tai chill, dėl tvarkos irgi chill net nepajuntu kaip tvarkaus ir labai greit tai darau tai nesukelia jokių sunkumų, nebuvau aš supuojama auksiniuose pataluose tai ir nevaidinsiu kad tokia auksine esu, augau visą vaikystę su tėvais vienam kambaryje, senelių sovietiniam butukyje, laksčiau kieme su bernais šaudemes AK-47 kuriuos mum atstodavo medžių šakos ir džiaugiuosi tuo kad viską ką turiu pasiekiu pati, o ne teveliai nuperka, už savo burelius nuo 14metų moku pati, ir pirmą touch phoną pati nusipirkau, čia tik porą pvz, vaikystei buvau žymiai gudresnė ir gaudavau ko noriu tik ne iš tėvų o sumastydavau ką nors :D tai gal geriau gyvensiu toliau savo gyvenimą ir padėsiu tėvam kai reik, o ne sedėsiu jiem ant galvos :))