2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

Pagaliau prisėdau čia!
Atrodo pagaliau turiu tai apie ką taip svajojau
Pagaliau žinau ką darysiu su savo gyvenimu ir stengiuos kad tai įgivendinčiau.
Atlikinėju manikiūro praktika ir man neblogai sekas
Piešiu ruošiuosi stojamiesiem
Nuomoju labai jaukų 1 kambario buta su Eva, su žmogum kuriuo gera rūpintis, supratau kad ir kaip norėjau viena gyvent, viena neišgyvenčiau...
Esu visiškai finansiškai laisva, galiu sau leisti ką noriu aišku proto ribose, gaudama stipendija.
Tuoj ieškosiu darbo grožio salone, taip pat dirbsiu ir namie su pažystamais, apsikrausiu manikiūru visgi šis amatas mane išlaikys ateinančius 3/4 metus
Studijuosiu grafinį arba multimediju dizaina... tik dar nežinau ar Lietuvoj.
Turiu visko kas leidžia pailsėt ir atsipalaiduot, ir namie taip jauku kad galėčiau per dienas niekur nelyst.
Nusipirkau plentini dviratį, jau pamiršau kas yra viešasis transportas, net per lietų minu ir problemų nematau. Nesijaučiu niekur labiau laisvesnė kaip su dviračiu, greitis pripildo adrenalinu mano širdutę ir net nesinori daryti bukų nelegalių dalykų.
Nebetūsinu, retai labai išvis kur išlendu ne su reikalais, buvau Vainiaus tūse tai pora alaus ir visiškai blaiva prašokau visą naktį vėl kaip senais gerai laikas galėjau tūsint energinigiau nei priuoste žmones būdama visiškai blaiva, visgi hiperaktyvus vaikas aš tik duok man pasišokt, šoksiu iki kol kojos ant žemes nebelaikys :)
Bus helloweenas šį savaitgalį,k darau kostiumą labai šūstra ir sexi :P Būsiu demoniukštė, pasidariau ragus didelius iš papje mashe nupurškiau juoda nitrūha, darau dar armor'ą ant papų ir šviečiančią uodegytę jau susimeikinau ždž turėtų atrodyt nesveikaaaai fainai, seniai nedariau kostiumo tai labai mėgaujuos šiuo procesu :)

Ir kai atrodo kad net neturiu prie ko prisikabint, kai pagaliau turiu tą gyvenimą kurio taip laukiau, jaukų ramų su prieskoniukais... Jame trūksta žmogaus, nežinau net, angelo sargo, vėl kai aš visiškai savarankiška jaučiuos nesaugi.. tikriausiai niekados nesijausiu saugi, nes kai būnu poroje vis jaučiu kad gali mane palikti net kai sunku tuo patikėti patirtis įrodė. Mmoku savim pasirūpinti, moku jau nuo vaikystės, su tiek patirties mano metų galėčiau jaučiu ir vaiką užaugint, bet ptfu ptfu man tokio ant galvos dabar tikrai nereik.. Bijau ir meilės, tas kuris sugenbės prisiviliot mano nuskriausta širdute krv medalį duosiu, net ne medali, o visą taurę su užrašu - YOU DID WHAT WAS IMPOSSIBLE!

Ir sėdžiu dabar ant savo žalio pukuoto kilimo kuris primena žolytę, kai rytas ir visą žemę žadina saulė, klausau smagaus chillo ir rašau čia nes taip seniai čia rašiau, o tiek daug įvyko.
Mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom ir aš tuo taip džiaugiuosi :) Nors ir vieniša, bet ne viena, ir tokia niekados nebūsiu! <3

Tik va sexo tai bbd kaip trūksta. :D

2015 m. spalio 5 d., pirmadienis

Dabar 5h ryto.
Guliu su placiai atmerktom akim..
net pries 4:20 paminejimas manes nenuramino, o dazniausiai parukius as lengvai uzmiegu ir labai gerai issimiegu.
ka as dabar veikiau tai skaiciau kokius 10 paskutiniu postu
ir taip savim nusivyliau...
as visiskai nesimokau os savo klaidu toliau tapacia dainele dainuoju. Ir vel naiviai keliu viltis apie exa nes jauciuosi vienisa ir beleka darau su savo gyvenimu kad ta skausma numalsint. Ir net kai visa tai suprantu nzn ka daryti...

man labai jo truksta, bet man taip pat truko ir kevino.. o db ant jo vps px, tai til del tos vienatves, isivaizduoju save su zmogum kuris artimiausias o artimiausias savaime gaunas exas nes as eilini karta nieko naujo prie saves neprisileidziu. Beviltiska as
Net verkt negaleciau dabar, kaip imanoma gailet tokios duros... gaila kad turiu paslapciu net sitam saitui, taip npreciau dabar isrekt visa skausma ir paleva visus nelegalius ir zmogui nepriimtinus dalykus kuriuos dariau kad pragyvent ar atsipalaiduot.
Gal knyga parasyt apie tokia viena kate kuri besaligiskai isimyli ta kuris ja priglaidzia bet vis lieka ismesta per langa nes nusibosta ir tada slaistosi gatvem kur ja glosto praeiviai kol dar koks lapuhas nesugalvoja parsinest namo... kaip ziauriai tika papasakojau jum savo love life.. taip ziauriai bet taip teisingai..

2015 m. spalio 3 d., šeštadienis

Kada aš nustosiu jį sapnuoti?
Kada nustosiu svajot apie tai kas niekada neįvyks
Kas ir neturi įvykti
Kada nustosiu žiūrėti atgal ir iškelsiu smakrą į viršų?

Pastarasias dienas mane vis smarkiau griaužia ilgesys.
Norisi parašyt jam ar paskambint... gerai kad nebeturiu jo tel numerio, bet šian čiut neparašiau į skypą kad pasiilgau jo. Kas nuo to pasikeistu? Jis 98proc kad neatrašytų ir tada aš tikrai geriau nesijausčiau.
Kodėl man kiti žmones, kurie gal net kadaise patrauklūs atrodė dabar net prisiliest nesinori? Vėl tas šūdas. Vėl man nežmogiškai reik antros puses ir vėl nenoriu neivieno Lietuvos gyventojo...
Ir nenoriu tų santykių nuo pradžių, tyngiu žaist kažkokius vilionių žaidimus, jau rytoj noriu atsibust glėbį žmogaus kurį myliu ir jis jaučia man bent panašų jausmą.
Ir šitas noras realumu prilygsta šiuo metu teleportavimuisi į veneros planeta.
Kaip čia šita suprast? Suaugau šeimai? Nelaiku, Bene, labai nelaiku.

Prisiskaičiau visokių debiliškų paveiksliukų about how to let him go, and why. įgaunu kažkokios motyvacijos ir vos pasistengus suprantu kad tos pastangos tik dar labiau skaudina. Kai suprantu kad esu žymiai silpnesnė, tokia silpna kai net negaliu pamiršt žmogaus kuris mane kaip saldainį suvalgė vidų o popierėlį paleido skrist palei vėja, be jokios funkcijos ir niekam nebereikalinga.

Norisi jam parašyt ką nors kvailo
Kaip dink iš mano sapnų"
arba
Gal pas tave netyčia palikau savo širdį? Galėtum gal ją atiduot, lb reik :))"
veliau apsižliumbus noriu tik išlement kad man jo labai truksta.
Bet viskas baigias tuo, kad viskas išties baigės ir jam px.
Dėl to nedarau nieko tik kaip dūra gailiu savęs.
Nesuprantu kaip žmogui gali būti taip paprasta atstumti kažką kurio balsą girdėjo čiut ne kiekvieną dieną su kuriuo norėjo praleisti kuo daugiau laiko ir negalėdavai atsižiūrėt. O tada tiesiog puf. Ir viskas. Arba jis labai stiprus žmogus arba labai geras tik durnas aktorius, nes kam to reikia?

Man nusibodo mano gyvenimas.
Atsikeli bbž kur bbž kokios stadijos nebenori nieko todėl visą dieną darai beleką kad kitiem žmonėm būtų gerą, pačios vis tiek nieks nebetenkina ir užmiegi bbž kur jei tau vpš pavyksta užmigt.
Noriu savo kampelio.
Jaučiu man reikia pagyvent vienai.
Be tėvų, be draugių, be berno ir pasiruošt stojimui nes laikas prabėgs net nespėsiu mirktelėt.