Noriu gyvent Austalijoje
Noriu gyventi kur šilta, kur šalia jūra, kur visi žmonės nėra išpisti valdžios, kur mokslas tokio aukšto lygio... Kur viskas atrodo taip spalvota, kai čia Lietuvoje taip pilka...

Bet aš myliu Lietuva
Ir dar nepasiruošus stot į Australijos univera. O jau atėjo laikas.
Nepasiruošus turėt paskutinę vasarą tėvynėje. Žinau kad išvažiavus ilgą laiką negrįšiu pasisvečiuot namuose nes tai belekaip toli ir kainuoja baisius pinigus. Nei mano tėvai, nei draugai, nei aš pati būdama studentė negalėčiau  dažniau nei kartą į metus ar porą leist sau paskraidyt...
Gal daryti GAPyear?
Bet ar po metų aš įstosiu? Ar po metų dar pajėgsiu? Ar pajėgsiu palikt savo gimtinę?
Dabar kai esu taip spaudžiama man dar pavyktų prisiverst išvykt. Puikiai žinau kad man ten žymiai geresnės galimybės ir salygos gyvent būtų. Bet aš taip myliu šita skylę..
Patinka man tokie šūdo kupini kampai... Ne man blizgučiai. Jie labai pakeičia žmogų. Pinigai išplauna iš žmogaus žmogiškuma. Nesakau kad visiem, bet tiem kas juos sureikšmina. Man patinka pinigai, bet negyvenu pagrindu jų. Gyvenu pagrindu jausmų. Ir dar gyva ir pakankamai pasiturinti..
Labai vertinu žmoguje paprastumą ir supratinguma. Geri žmonės visada nepamaišys kompanijoje.
Nežinau pasimetus aš.
Nebežinau ko noriu iš savęs ateityje.

Nepaisant to, kad šiendien atsijunginėjau per pamokas ir jaučiausi kaip paskutinis šūdas, vakar tikrai buvo faina diena ir naktelė. Susitikau su Mantile nes jai pagalbos reikėjo pinigus pervest ir galvojom į kokią kavinę nulėkt, bet apuokas pasirodė geresnis variantas, pasėdėjom ten iki vakaro ir nulėkėm pas jos draugą, chillinom per visą naktį tiesiog plepėjom ir žvengėm iš visko. Buvau laiminga.
Man reikia darbo, galėčiau kartu nuomuotis su Mantile tą 2 kambarių butuką ir džiaugtis gyvenimu, nes su savo tėvu aš net telefonu normaliai negaliu pakalbėti. Viskas nervuoja jame.. Gali būti dabar suintensivėjęs nuo miego trūkumo ir dar kai ko, bet žinau kad mum atskirai geriau gyvent ir santykių ir nervų atžvilgiu. Buvau mokykloje nepaisant to kad pramiegojau visą Lietuvių pamoką vieną anglų ir per fizika sėdėjau visiškai nesuprantanti naujos temos su mokslais aš susitvarkau net po tokios nakties. Bet manau pasistengsiu kita kartą būt kantresne ir palaukt savaitgalio tokiem pasisėdėjimams, be anglų skolų ir vieno lietuvių atsiskaitymo aš pasivyjau ką buvau praleidus ir stengiuos mokytis, nepraleist pamokų, šiandien net nevėlavau į pirmą pam nors visą naktį nemiegojau .
Dabar bandau pasiruošti Lietuvių rašiniui, pirmą kartą per visą savo gyvenima ruošiuosi lietuvių kalbos rašiniui.. Išties sunku, kai atmintis tokia šokinėjanti, bet nieko, pasiskaitysiu daugiau apie rašytojus, turiu ir chrestomatija ir vadovėlį ir interneta, tik reik nesiblaškyt ir pasiruošt.
Išsikalbėjau Martąi apie santykius su bernu ir šeimą kokią valandą, pas ją labai panaši situacija pastaruoju metu.. užsigrūzinau nuvariau namo ir užmigau. Susitvarkysiu man tik reik kaip nors negalvot apie tai, ignoruoti aplinką kas galėtų primint apie tą vienišumą ir mokytis. Taip ir darau ir visai gerai sekasi.

Nu va, atėjo tas laikas kai nebegaliu savęs pati patenkint.. Ligone aš man to reikia taip kaip oro, kiek jau praėjo? mėnesis, pusantro? Tuoj vėl padarysiu nesamonę kokią tik tam kad troškulį numalšint. O antros puses rast negaliu nes nenoriu lyst lauk iš namų, vakar išlindau norėjau nulėkt į cechą, bet prakimarinau centre iki 12 nes niekas nenorėjo su manim varyt ten, visi atkrito, butnet tą vakarą kai išlindau iš namų visi užsimane ten pasėdėti, o kai atsirado žmogus su kuo varyt jau buvau supistos nuotaikos ir nieko daugiau nenorėjau kaip miegot.. Kaip man iš tos depresuhos išlyst? Šian turėčiau važinėt su tėvu po sodus pasitvarkyt ir pabūt su šeima, bet aš atsikėliau 2h dienos per prievartą praslankiojau 2 min grįžau į lova perskaičiau "sidro namų taisyklės" (sudetinga knyga angliškai kuria mokytoja anglų davė sakydama kad va būtent aš dar suprasiu ją. pakylau net pati savo akyse) porą puslapių ir supratau kad bbd niekur aš neeisiu šiandien. Atsimazinau nuo tėvo sakydama kad man labai bloga sveikata ir vos jam išėjus pasidriau valgyt, kavos ir egzistuoju. Sėdžiu ant žemės atsirėmus į lovą (net nežinau, man nepatogu buvo ant lovos) ant kelių laptopas prijungtas su HDMI laidu į tėliką kad muzika būtų geros kokybės ir rašau nesamonę apie tai kaip man reikia sexo. Eh. Sapnuoju Titą jau 3 naktį. Kiekvieną ryta atsibundu kaip be dvasios, dar labiau pavargus nei prieš einant miegot ir tuščia. Nebežinau kaip jį išmest iš galvos, reik pasiimt savo paliktą pas jį vazą ir bandyt sau įsitikinti kad jis neegzistuoja. Manau tas faktas kad dar jį pamatysiu kai pasiimt ateisiu mane ir kankina. Labiau ne kankina, o dar suteikia kažkokių vilčių, tikrai nekartą pagaudavau save svajodama kad atėjus pas jį dar pakurčiau kartu pakimarinčiau ir t.t.... Pirmadienį į gyma, norėčiau kad ryt būtu pirmadienis o ne sekmadienis, mokykla gymas namai nd serialas/lolas miegas. Va ramu. o ryt nei į gyma nenueisiu nes mano abonentas tik darbo dienom, mokytis gal šiek tiek prisiversiu o eit kur nors nenoriu visai. Jaučiuosi negraži, silpna ir neįdomi todėl geriau pramalsiu šūda namie toliau sau gadindama nervus su tėvu :))

Viskas ko dabar labiausiai noriu tai gulėti mylimo žmogaus glėbyje ir žiūrėti kokį filmą, tai viskas ko aš trokštu dabar.

Vis dėl to negaliu užgrūst minčių kad nera to žmogaus kuriam priklausyčiau, kuris pagalvotu apie mane prieš miega, kuris norėtų mane visad laikyt glėbyje. Neįpratus aš būt vieniša, turiu daug draugų, bet tai neužpildo tuštumos širdyje. Vis mintyse permetu visus savo draugus ir suprantu kad ffs ką aš darau, aš ieškau meilės... Ir kai man rašo visokie lohai o panele gal susipažinam mane vimdo, bet kai ir rašo geros širdies vaikinai, manęs visiškai netraukia ir tada vėl galvoju su kuo galėčiau būti.. Kas per debiliškos mintys.. Neseniai žiūrėjau video kur rodė kad psycahdelikai gydo visokias depresijas ir fakin pritariau. Kodėl tiek daug rūkiau šia vasara? Nes gera, atsipalaiduoju nelenda tokios durnos mintys kaip dabar.. Mečiau gert, tik progom išgeriu ar ką nestipraus tūse, neberūkau cigarečių, nusipirkau elektroninė kad galėčiau rūkyt namie, man labai patinka dūmai kurie išeina iš jos, žiauriai gražu man dūmai, kažkas magiško, galėčiau žiūrėt į smilstantį smilkala ar kokios cigaretes dūmus ir medituot. Nušokau nuo minties ir smarkiai, Išties gydo, bet kai būnu neparūkius aš per daug galvoju, tikrai per daug galvoju apie viską, apie visas smulkmenas, sunku susitelkti į pagrindinį dalyką, kaip mokslai, gyvenimas, ateitis.. Skaudu man matyti kaip žmones sumaterealėjo, stato iš savęs kažką aukštesnio jei turi daugiau pinigų kišenėje. Gal tu ir esi pasiekęs daugiau finansiškai, bet ar esi jautęs tikrą meilė? ar kada žiūrėjai į žvaigždes su sielai artimu žmogum? ar jauti aplink tave esančia energiją - gamtą? ar dar tu ją matai? ar tau tai tapo tik fonas?.. Nes taip atrodo, jog dabar daugelis galvoja apie daiktus daugiau nei apie jausmus ar artimuosius, apie sexa daugiau nei meilę, apie garbę daugiau nei supratimą, pinigai tapo svarbesni už givybę, ar tai žmogiška? Karai... Jie turėjo pamokyti mus kokia brangi yra žmogaus givybe ir kaip mes dėl savo savanaudiškų norų ją sumenkinom.. tokie skaičiai aukų... Bet tai nepamoke. Žmonės tik daugiau gamina ginklų, vis mažiau sodina medžių. Liūdna tai suvokti ir žinoti kad nieko negali padaryti kad tai sustabdytum nes žmonės nupirkti. 

O gal tai su manim kažkas negerai? Gal mano smegenys sužalotos, kad man taip svarbus yra žmogaus vidus? Manęs nepatenkina tai kad manęs fiziškai nori, aš nenoriu nei vieno fiziškai, nu išties noriu vieno, nes jam jaučiu daugiau nei fizinį potraukį ir tikiuosi kad kuo greičiau atsiras žmogus jo vietoje kuris išties mane mylės... Man reikia būti mylimai.

Man ištiesų gera gyvent.

Aš išties esu laiminga

Darau tikrai darau klaidų, bet kas jų nedaro? nenoriu būt tobula, toks gyvenimas neįdomus. Rutina man visai patinka, bet negaliu gyvent be random poelgių. Mėgstu daryti tai kas draudžiama, eiti prieš sistema. Man patinka nepaklust, dažnai nesamoniu pridarau vien to adrenalino vedama. Bet esu geras žmogus, stengiuosi neskaudint kitų žmonių, nesuku jokių bjaurių varkiu esu sažininga ir atvira. Didžiausia problema kad per daug pasitikiu žmonėm ir jei jie man patinka vadovaujuos širdim ne protu. Tiem žmonėm labai lengva mane išvest iš kelio ar motyvuot kam nors... Nieko neatsitiko, tiesiog pastebėjimas iš šono. Lengvai pasitikiu žmonėm, atrodo jei aš gera su žmogum - jis elgsis taip pat, žinau kad tai netiesa ir bijau kad kas nors manim lengvai pasinaudos. Juo labiau kai smarkiai plečiu draugų ratą ir daugelį su kuriais leidžiu laiką pažystu mažiau nei metus.

Bet aš laiminga.

Bus viskas išvis super, jei pradėsiu mokytis. Labai daug praleidau per ta virusiuką ir labai sunku prisiverst mokytis mėnesio kursą. Tikiu kad pavyks, pasivysiu :) Jau beveik suvokiau kad viskas paskutiniai metai ir kad nebegaliu atideliot tų skolų. Susikaupsiu, va į gyma pradėsiu vėl eit.

Nežinau aš ta šiluma širdyje po šianakt vykusio "back to the roots" tūso lofte ar tiesiog pms'as baigės. Bet gera. O lofte buvo begalo smagu, tas oldscool rave party!  Svaras su Mamane buvo ir po šios nakties aš vėl pajutau tą Svaro dvasią. Man jau skaudėdavo klausytis G&G Sindikato, nes jie buvo visur, visuose koncertuose, festuose visur kur tik koks koncertas ten ir G&G, tos pačios dainos, tos dainos su kuriom užaugau, kurios mane žmogum išauklėjo būt, jas tampė ir tampė kuo dažniau jas girdėdavau tuo silpdavo jų reikšmė. O va lofte, ant oldscoolinio beato, Svaras priminė kas yra G&G ir kas yra rap'as. Aš tiesiog negaliu apsakyt koks jausmas buvo kol koncertavo jis su Mamane. Tai nebuvo tobula, tai buvo sava, tai buvo šilta, sava chebra, tai buvo toks sugrįžimas į vaikystę kai tik pradėjau suprasti kaip svarbu yra dainų žodžiai ir kiek galima pasakyti, kai kurie žmones dar dabar klausosi dainos net negirdėdami, neįsigilindami į žodžius, labai man jų gaila... I šiaip parave'inau belekaaaip gerai, seniai jau taip iš širdies šokau <3 paryčiais į taxą ir pas Severiją į lovą.

Myliu savo gyvenima, su visom klaidom ir pasiekimais.

Myliu save.

Savo Mamą, katę ir dar vieną žmogų kurį pagaliau po truputi pradedu paleist :)