Ugh

Labai daug galvojau eidama namo, realiai sau viską tiesiog išsakiau eidama vidurį gatvės. Taigi bus gana sunku čia viska išdėstyti. Išties gerai gyvenu esu laiminga, bet pagaliau susivokiau:
Esmė tame, kad viskas. Baigėsi mano laisvė, maniau laisvė tai kai baigi mokslus persikraustai nuo tėvų  ir darai ką nori. Ne laisvė yra vaikystė, laisvė yra metai iki 12kl iki tol turi 18 gyvenimo metų pastatyti kas tu esi tiesiog gyvendamas, kai turi tik vieną darbą, lankyti mokyklą ir daryti tai kas tau patinka. Aš dariau tai kas man patinka, bet nieko nedariau normaliai, o dabar? Kas dabar? Aš nežinau kas aš būsiu. Aš biški moku piešt, biški moku dainuot, biški moku šokt, biški moku rašyt, biški moku IT, biški moku karate, biški moku futbolo, biški moku keramikos, biški moku technologijų, biški moku siūt, biški moku dizaino, biški moku verslo, biški moku marketingo, biški visko biški visko dariau tik biški nesu nieko darius daugiau nei 2metus. Neturiu profesijos. Sakau stosiu į VGTU kompiuterių indžinerija... noriu nes įdomi profesija ir gerai moka net likus Lietuvoj, emigruot nenoriu, bet realiai aš nieko beveik nežinau apie ta supista kompiuterių indžinerija, net nemoku programuot, nu padarau programa per pamokas, bet kita pamoka mokinuos iš naujo ir reliai nieko nesuprantu ką padarau. Ką aš apgaudinėju. Tiesiog esu beviltiška. Va 12 kl viskas kas sukas mano galvoje yra sexas ir narkotikai. Čia taip grubiai pasakius. Bet mane dėl bbž kokių priežaščių žiauriai veikia hormonai. Kas žiauriausia kad nenoriu nieko iš to ką pažytu, o ko nepažystu irgi nenoriu, o ko noriu žinau kad negausiu ir negalima man jo gaut nes gavus bus tik dar blogiau. Tai tokia tuščia ir sėdžiu. Paskutinius metus. Kai viskas. Egzai, stojamieji, ateitis.....
Jaučiu darysiu GAP-YEAR. Nes jaučiuos nepribrendus dar studijuot. Žinau veliau bus tik dar sunkiau stot. Bet dabar... norėčiau dabar mest šūle ir miegot iki kitų mokslo metų ir pradėd 12 kl su viasi kita galva, švaria nuo debiliškų minčių ir motivacija susikurt sau ateitį. Bet neturiu tokių galimybių. Man atrodo išsikraustysiu į sodą ir auginsiu kanapiu plantacija kol manęs nesupakuos, o kai paleis iš kaleimo padirbsiu kurva, tapsiu narkomane ir nusižudysiu. Jaučiu čia lengviausias ateities variantas. Bet ar aš tikrai ant tiek beviltiška? Paižadu sau, kad padarysiu viską kad įstočiau į nemokama VGTU vietą, bet pradėsiu Lapkriti. Nes dabar aš tuščia. Tikrai pradėsiu lapkriti domėtis IT ir k, indžinerija. Internete gi beegalė informacijos, tiesiog reik prisėst ir pastudijuot. Išėjau iš darbo nes ten nesamones vyksta, barmenai dirbs už valytojus ir virėjas ir š gaus, neapsimoka man dabar savo jėgų eikvot ant Diones, kai net nesugebu susitvaryt su mokslais, kai šie metai svarbiausi. Reik sugalvot kaip nuslopint mano tuos hormonus nežinau gal vybrika nusipirkt, čj taip ir padarysiu, nereik ieškot berno, man jis tikrai nepadės mokslam, tikrai. Va gausiu alga paskutinę, nuspirksiu moba, pasidarysiu tattoo ir nusipirksiu vybrika. Tobulas listas paskutinei algai. Eh va matai ir susitvarkei viską galvoj rašydama į kažkokį blogą, Bene, kurio tikriausiai nieks neskaito, atvirai pasakius tikiuosi nieks neskaito, nes čia tiek šūdo apie mane... Tiesiog esu protingas žmogus ir to ko negaliu pasakyt net geriausiems draugams rašau internete kur gali belekas matyti. Nu ką, skaitytojau, prieš tavo akis protiškai atsilikusio žmogaus apmastymai, tikiuosi buvo įdomu ir nešvaistei savo brangaus laiko vesdamas akis per šita šūda :))