I'm not really sure what i'm doing with my life right now. 

Ilgai nerašiau, nes pati nesuprantu kas vyksta, todėl nekyla ranka surašinėt savo gyvenimo įvykių. Aš dabar ant to slenkščio kai džiaugiuosi ką turiu, taikstausi, trinu iš smegenų bet kokius trūkumus, bet tuo pačiu nežinau ar taip noriu daryt. Kalbu apskritai, apie šeima, apie vaikiną, apie pačios savęs suvokimą. Nežinau savo galimybių, pastaruoju metu sunku save priverst ką nors veikt produktyvaus, per daug užkišta galva savęs ieškojimo. Nebežinau ką noriu daryti. Seniai planavau sulaukus 18 eit dirbt puse etato kur nors kavinei, persikraustyt pas Gabijos mamą ir nebebūtų laiko svarstyt apie gyvenimo prasmę. Būčiau per daug pavargus kad parintis kad nerašo čiūvas, kai jis tiesiog gameina ar gyme darbuojas, nebus problemų su tėvų nes jo nematysiu dažnai, ir užsidirbčiau pinigų šios vasaros kelionėm. Titas planuoja lėkt į Amsterdama, aš žiaaauriai norėčiau ten nulėkt, dar su juo išvis rojus, bet jo.. sunkiai man šeima financiškai gali padėt, reik bent puse sumos pinigėlių pačiai užsidirbt. Tokiem dalykam taupyt galėčiau. Alga išeitu keksiukam, komunalkėm ir į taupyklę ponui amsterdamui :)) Dar tikriausiai laukia Prancuzija manęs, ir Julianas ten :DD ai kažkaip ramu, kai turiu Titą man nereik kažkokio kieteko dėmesio, turiu jau savo rėmuką ir dar geresnį nei tas vokietukas :) Čia neseniai nakvojau pas Titą ir šiek tiek pamasčiau žiūrėdama į jį miegantį, išties turiu daugiau nei būčiau pagalvojus, gal ir yra geresnių, bet aš tikrai ne tobula, o jis pasirinko mane, pienę rožiū lauke, ir būtent aš guliu jo glėbyje, todėl nereik nervintis dėl kažkokių nesamonių, jis mano, reik tiesiog plaukt pasroviui, užsimerkus, nematyt jokių kliūčių, srovė nuneš aplink jas. Vis tiek sunku išvyt durnas mintis iš galvos bet aš stengiuos, kovoju su jomis. Vis dar nepradėjau mokytis, negaliu vis dar prisiverst atsiskaityt tų fizikos kontrolinių. O tiek mažai liko laiko mokytis, net nepajutau kaip prabėgo šie mokslo metai, nuo 11 mėnesio draugauju su Titu, atrodo tiek nedaug laiko prabėgo, o jau beveik puse metų kartu. Manau geri šitie mokslo metai buvo, nors daug kentėjau, man jie buvo išties geri, tokie chill ir tuo pačiu su labai daug naujos neįkainojamos patirties :>

                 Tegu eina visi nx.
Kaip alkaše pasakiau. Tėvas vėl gert pradėji vėl aš šūdo vietoj... Atkrito nervai neatlaikau nieko, prisigalvoju nesamonių, prirašiau Titui nesamonių, galvoj vien nesamones ir aš kenčiu. Bet tikėjaus kad jis palaikys gal paguos kaip nors nuramins, px jam. Jsn. Jei man dažniau šitie priepuoliai bus (pastaruosius metus aprime buvo) abejoju ar dar ilgai jam patiksiu..
Kam psiches reikalingos?
Sukos alkašės žliumbiančios psiches.
                  Nebenoriu gyvent.

Tobula diena ♡

Siandien buvau pas puske issikalbejom viena kitai, gavau ismaldos is senelio ir issvaisciau visa gera nuotaika grizus namo pabendravus su mylimu tevu.. Sian bvjk visa diena su Titu cattinau, soo happy ♡, ryt susitiksim, aisku mano valia, nesusilaikiau nepasiulius. Pats gal nemoka :)))
Issekino barimasis su tevu ir dar bloga nuo jo keptu makaronu.. taigi susiriesiu i kamuoliuka ir lauksiu rydienos ♥ salduku :*

Man vis dar vaikiskai truksta tu buku sms linkinciu saldziu sapnu kiekviena nakti, ivairiausiu "katyte", "mazute"... man reik kad jis pasiteirautu del mokslu, sveikatos.. nuotaikos... pakviestu i supista pasimatyma ar bent jau pasisedet pas ji. Sake kreips daugiau demesio, na parase po kelis kartus kas antra diena ir tie catai buvo net saltesni uz dungeno parcio bendravimu wowe.. isties esu stipri, nes vis dar laukiu kazko, pati nesuvokiu ko, nes puikiai zinau kad jis nepasikeis o as tik toliau kankinsiuos. :))

O mane taip lengva jam butu pralinksmint, uztektu supisto "labas rytas, kaip miegojai, mieloji?" Bet zinau 100% kad is jo tokio sms ar snepio negausiu. Belieka tik svajot ir griauzt save matant taip fainai bendraujancias poras aplink.. va Rokas susigribo kai Ruta pakalbejo su juo, bijo ja prarast, stengiasi, raso fainus zodzius kviecia susitikt daznai. Graudu kad taip negali buti mano situacijoj. Pavydziu..

Per daug del jo verkiu, bet jausmu niekaip nesutramdau :<